„Prieš Rusiją.“ Vienijasi galinga jėga

Per trejus karo Ukrainoje metus Putinas nepasiekė nė vieno iš savo tikslų, tuo pačiu mūšio lauke prarado daug karių.

Tačiau karinės nesėkmės nėra didžiausia Kremliaus problema. Putinas jau seniai prarado Rusiją Vakaruose, kurie šimtmečius jai užtikrino ekonominę ir technologinę pažangą. Šią nuomonę „The New York Times“ puslapiuose išsakė Amerikos katalikiškojo universiteto profesorius Michaelas Kimmage'as. 

Vienas pagrindinių Putino tikslų, 2022 m. įsiveržiant į Ukrainą, buvo pademonstruoti Vakarų nuosmukį. Kremlius buvo įsitikinęs, kad Vakarai, kaip ir anksčiau, nebus vieningi ir ryžtingi remdami Ukrainą.

Putinas norėjo Rusiją pristatyti kaip atgimstančią geopolitinę jėgą. Tačiau iš tikrųjų jam ne tik nepavyko užgrobti visos Ukrainos, įvyko geopolitinis pralaimėjimas.

Žiaurus Putino karas tik suvienijo Europą ir galiausiai nukreipė ją prieš Rusiją.

Istorikas atsekė Europos ir Rusijos ryšius iki XVII amžiaus. Ne tiek karai, kiek glaudūs ekonominiai santykiai suteikė Rusijai ir karinę galią, ir ekonomikos augimą. Net sovietmečiu Maskva ir Europa toliau bendravo. Tačiau valdant Putinui, santykiai su Vakarais ėmė blogėti.

Istorikas pažymėjo, kad Putinas iš tikrųjų nenorėjo nutraukti ryšių su Europa, bet norėjo susigrąžinti lyderio vaidmenį. Jei jis būtų užėmęs Ukrainą 2022 m., jis būtų galėjęs pasiekti tai, ko norėjo: Vakarai būtų buvę priversti jam nusilenkti ir sumažinti NATO dydį.

Tačiau dabar Putinas tik suvienijo Europą ir pavertė ją Rusijos priešininke. Europa daro viską, kas įmanoma, kad sumažintų prekybinius santykius su Rusija.

Vakarai gali sau leisti prarasti Rusiją, tačiau iš tikrųjų jie norėtų turėti šalia taikią ir nuspėjamą Rusiją. Pačiai Rusijai toks praradimas yra stiprus smūgis ir nesėkmė.

​​„Tai Putino pasirinkimas ir Rusijos tragedija“, – sakė Kimmage'as.