Pagrindinė dirbtinio intelekto grėsmė – nemokantis mąstyti jaunimas. Kuo protingesnis DI, tuo kvailesni žmonės?

Praėjusią savaitę „Amazon“ generalinis direktorius Andy Jessie sukėlė audringą reakciją, išsiuntęs darbuotojams tarnybinį pranešimą, kuriame įspėjo, kad dirbtinis intelektas gali juos pakeisti. „Mums reikės mažiau žmonių tam tikroms šiandien atliekamoms užduotims atlikti ir daugiau žmonių kitoms užduotims“, – rašė jis.

Pats įspėjimas nėra šokiruojantis. Technologiniai pasiekimai, pradedant spausdinimo mašinos išradimu, lėmė vienų profesijų išnykimą ir kitų atsiradimą. Dabar tikrasis pavojus yra pernelyg didelė priklausomybė nuo DI, kuri gali sukurti besmegenio jaunimo kartą, nesugebančią atlikti ateities darbų, nes jie niekada nesimokė mąstyti kūrybiškai ir kritiškai.

Kaip paaiškino Jesse, dėl DI plėtros darbuotojai mažiau užsiims „rutininėmis užduotimis“ ir daugiau – „strateginiu mąstymu“. Darbuotojams reikės ne tik naudoti dirbtinį intelektą, bet ir, kas dar svarbiau, sugalvoti originalius jo taikymo būdus problemoms spręsti. Jie turės kurti DI modelius, o tada tirti ir suprasti jų apribojimus.

Visam tam reikės daug aukštesnio kognityvinių gebėjimų lygio nei ta rutina, kuria dabar užsiima daugelis biurų darbuotojų. Tačiau DI protingėjant, universitetų absolventai gali tapti kvailesni. Kaip ir ankstesnės ChatGPT versijos, jie gali kartoti informaciją ir svetimus mintis, bet sunkiai suformuluoja naujas idėjas ar analizuoja problemas iš įvairių pusių.

Smegenys vystosi ir bręsta maždaug iki 25 metų, bet, kaip ir raumenims, joms reikia treniruočių, stimuliavimo ir iššūkių, kad taptų stipresnės. Technologijos, ypač dirbtinis intelektas, gali stabdyti šį vystymąsi, atlikdamos tą protinį darbą, kuris formuoja kažką panašaus į „debesų saugyklą“ smegenyse. Šis reiškinys vadinamas „kognityviniu iškrovimu“.

Vis daugiau tyrimų rodo, kad rašymas ranka aktyvina smegenų sritis, kurios atlieka svarbų vaidmenį mokymosi procese, ir padeda vaikams geriau atpažinti žodžius ir raides. Konspektavimas ranka taip pat padeda ugdyti atmintį, nes reikalauja iš žmogaus sintezuoti ir struktūrizuoti informaciją. O kai tiesiog spausdinate tekstą klaviatūra, informacija iš esmės įskrieja į vieną ausį ir išskrieja per kitą.

Viename praėjusiais metais atliktame tyrime buvo analizuojama studentų smegenų elektrinė veikla rašant ranka ir spausdinant tekstą klaviatūra. Rašiusių ranka neuronų aktyvumo lygis daugiau smegenų sričių buvo aukštesnis.

„Kiekvieną kartą, kai rašymas ranka įtraukiamas į mokymosi strategiją, aktyvuojasi daugiau smegenų sričių, o tai veda prie sudėtingesnių neuronų ryšių formavimosi“, – pažymėjo tyrimo autoriai.

Ar galima daryti prielaidą, kad vis platesnis kompiuterių naudojimas mokyklose yra viena iš priežasčių, dėl kurių nuo 2017 m. JAV standartizuotų testų rezultatai blogėja, nepaisant didėjančių išlaidų švietimui? Tai verta ištirti.

Dauguma koledžų studentų, o taip pat daugelis vyresniųjų klasių moksleivių, konspektus rašo nešiojamuosiuose kompiuteriuose ar planšetėse – jei juos daro iš viso. O su DI įrankiais, galinčiais automatiškai apibendrinti paskaitas ir susitikimus, konspektavimas gali visiškai išnykti. Dėl to studentai greičiausiai įsimins mažiau informacijos.

Kam įsiminti informaciją, jei ChatGPT visada po ranka ir gali pateikti atsakymą vienu paspaudimu? Bet smegenys negali nustatyti ryšių tarp idėjų, kurių nėra. Iš nieko negali atsirasti nieko. Kūrybiškumas taip pat neatsiranda, jei smegenys nedirba. Mokslininkai išsiaiškino, kad įžvalgos – tie patys „Aha!“ momentai – atsiranda spontaniškai, kartu su staigiu aukšto dažnio smegenų aktyvumo šuoliu, kai smegenys sujungia, atrodytų, nesusijusias idėjas.

Studentai ir vyresni mokiniai vis dažniau naudojasi kalbos modeliais, tokiais kaip ChatGPT, rašyti referatus, spręsti matematikos uždavinius ir kurti programinį kodą. Tai reiškia, kad jie nesimoko mąstyti, išreikšti ar ginti savo idėjų. Jie nesimoko argumentuoti ir numatyti prieštaravimus. Jie perkelia šias protines užduotis dirbtiniam intelektui.

Pridėkite intelektualinį tingumą prie ilgo problemų, su kuriomis susiduria aukštasis mokslas, sąrašo. Daugelis studentų, prieš pateikdami darbus, sukurtus dirbtinio intelekto, jų net neskaito. Vienas didelio mokslinių tyrimų universiteto profesorius papasakojo, kad studentų referate apie Bosnijos karą buvo parašyta: „drąsūs nacių kareiviai buvo išžaginti didžiuliais kiekiais“. Pokalbių botai gali pateikti pačius neįtikimiausius dalykus.

Tačiau haliucinacijos nėra vienintelis požymis, kad tekstą parašė botas. Kaip pastebėjo vienas dėstytojas interviu „Times Higher Education“, tokiems darbams būdinga „ypatinga mašininio skonio aura, kurią sunku apibūdinti tiems, kurie su tuo nesusidūrė – tai tekstas be aštrių kampų, kuriame nėra nieko techniškai neteisingo ar blogo, bet nėra ir nieko teisingo ar gero“.

Kitas profesorius pažymėjo, kad DI tekstuose gausu „iš pirmo žvilgsnio logiškų teiginių, kurie iš tikrųjų yra visiškai tušti“. Gąsdinanti mintis yra ta, kad studentai negali atpažinti šio intelektualinio tuštumo, nes jų galvose taip pat tuščia.

Kai naujos technologijos padidino pramoninės gamybos efektyvumą, daugelis darbininkų neteko darbo ir išėjo iš darbo rinkos ne todėl, kad nebuvo darbo vietų, o todėl, kad neturėjo reikiamų įgūdžių ir pasirengimo. Šiandien aukštąjį išsilavinimą turintys jauni žmonės rizikuoja atsidurti tokioje pačioje situacijoje, jei neišugdys intelektualinės energijos, smalsumo ir atkaklumo.

Kam samdyti bakalauro diplomą turintį, bet nemokantį mąstyti žmogų atlikti rutininį darbą, kurį neuroninis tinklas atliks pigiau ir nesiskųsdamas?