„Lėktuvai neskraido. Daug kas nejuda.“ Prasidėjo tai, ko rusai bijojo labiausiai

Karas daro žalingą poveikį ekonomikai, tačiau tai nebėra tabu tema Rusijos pareigūnams, verslininkams ir valstybinių bankų atstovams. Ilgą laiką jie stengėsi vengti šio veiksnio, aptardami ekonomikos padėtį, bet birželio pabaigoje Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija „gynybai“ išleidžia 6,3 proc. BVP: „Tai nemažai. Mes už tai sumokėjome infliacija.“

„Sberbank“ vadovas Germanas Grefas finansų kongrese, kaip įprasta, nepaminėjo karo, bet po jo kalbėjęs VTB prezidentas Andrejus Kostinas nusprendė, kad dabar tai galima. „Mes visada esame labai drovūs, kai kalbame apie ekonomikos problemų priežastis“, – pažymėjo jis, pridurdamas, kad visiems drąsos suteikė Putino pareiškimai, kad infliacijos priežastis yra didelės karinės išlaidos.

Antroji infliacijos priežastis, kurią nurodė Kostinas, taip pat yra tiesiogiai susijusi su karu – tai sankcijos. Pasak valstybinio bankininko, „jų negalima neatsižvelgti, kai kalbame apie mūsų šiuolaikinį gyvenimą“. Jos daugelį procesų padaro brangesnius ir sudėtingesnius. Sankcijos apsunkina rinkos prisotinimą importinėmis prekėmis, stabdo projektų, kurie padidintų gamybą, įgyvendinimą. Visa pažangiausia, didžiausią maržą duodanti įranga, kurią naudoja „Gazprom neft“, yra importuota, pažymėjo bendrovės vadovas Aleksandras Djukovas.

Karas sukėlė radikalius pokyčius ekonomikoje, kuriuos po Nabiullinos dažnai vadina „struktūrine transformacija“. Užsienio prekybos sąlygos pasikeitė, ir ne Rusijos naudai, ir tai yra ilgalaikis veiksnys, didelė darbo jėgos kaina taip pat yra ilgalaikė, dabar tenka remtis vidiniais finansavimo šaltiniais, išvardijo N. Nabiullina, pridurdama, kad importo pakeitimas vyksta greičiau, nei ji tikėjosi. Tokiomis sąlygomis neišvengiamas susiskaldymas: vienuose sektoriuose bus spartus augimas, kituose – stabilizacija, o trečiuose – nuosmukis.

Karas iš ekonomikos išsiurbia išteklius, todėl Kostinas pasiūlė uždaryti neefektyvias gamyklas: „Mes turime daugybę įvairių įmonių, kurios negali užtikrinti pelningumo“. Daugybė neefektyvių įmonių siurbia pinigus iš valstybės, ji išleidžia milžiniškas sumas jų paramai, skundėsi Kostinas, bet nepaisant to, „lėktuvai neskraido, daug kas nejuda“. Ištekliai turi būti nukreipiami į efektyvesnes įmones ir netgi sektorius, o neefektyvūs turi išnykti, jam pritarė Nabiullina.