Rusijos karo fondas tirpsta: iš 113 mlrd. dolerių liko tik trupiniai

Rusija priversta vis dažniau naudoti Nacionalinio gerovės fondo (FNB) rezervus, kad užkamšytų biudžeto skyles, atsiradusias dėl mažėjančių pajamų iš naftos ir dujų sektoriaus. Birželį šio sektoriaus pajamos sumažėjo 34 % ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2023 m. sausio mėn. Padėtis tokia bloga, kad Rusijos centrinis bankas biržoje kasdien parduos juanių už beveik 10 mlrd. rublių (107 mln.  eurų).

Tai jau antras kartas šiais metais, kai Finansų ministerija priversta parduoti fondo turtą. Pagrindinė priežastis – žema Rusijos naftos kaina, kuri jau kelis mėnesius yra žemiau vadinamosios biudžeto taisyklės nustatytos pelningumo ribos – 60 USD už barelį.

Gegužę kaina nukrito iki 52 USD, o birželį ji buvo mažesnė nei 60 USD, todėl vyriausybė buvo priversta papildyti trūkumą lėšomis iš rezervų.

Šiuo metu FNB turi apie 4,1 trilijono rublių (44 mlrd. eurų) likvidaus turto – daugiausia Kinijos valiuta ir auksu. Tačiau esant dabartiniam jų vartojimo tempui, rezervai gali išsekti per ateinančius 14 mėnesių. Jei naftos kainos ir toliau kris – pavyzdžiui, iki 50 dolerių už barelį – rezervai gali išsekti dar greičiau, o tai reikštų biudžeto mažinimo poreikį ir recesijos riziką.

Fondas, kuris prieš karą turėjo 113 milijardų dolerių, dabar sumažėjo iki kiek daugiau nei 50 milijardų dolerių. Dalis lėšų jau išleista, įskaitant valstybinių bankų gelbėjimą, „Sberbank“ ir „Aeroflot“ akcijų pirkimą ir investicijas į infrastruktūrą. Šiuo metu likę ištekliai daugiausia naudojami mažėjančių pajamų iš žaliavų eksporto poveikiui sušvelninti.

Pasak „MoscowTimes“, vyriausybė tikisi padidinti mokesčių pajamas, ypač iš pelno mokesčio, kuris, kaip tikimasi, per metus atneš 4 trilijonus rublių (43 mlrd. eurų). Tačiau duomenys rodo įmonių pelno mažėjimą, todėl šis planas kelia rimtų abejonių.