„Rusai buvo skandinavai.“ Šokas Maskvai. Rusų pasaulis sugriautas

Lenkijoje išleista lenkų archeologo Vladislavo Dučko knyga „Ruś wikingów” („Vikingų Rus“), kuri griauna „rusų pasaulio“ pamatus. Autorius „rusų pasaulį” išardė iki kaulų – šaltakraujiškai, tiksliai, negailestingai. Be susižavėjimo „didžiąja kultūra”, be baimės prieš mitus. Ši knyga – tiesioginis smūgis šventovėms, kuriomis grindžiamas Rusijos agresijos pateisinimas.

Vladyslav Duchko įrodė, kad vikingų laikais šiuolaikinės Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose, taip pat Baltijos jūros pakrantėje egzistavo didelės skandinavų bendruomenės. Šios grupės palaikė ryšius su tėvyne, o jų atstovai naudojo panašius daiktus. Būtent jie – rusai – sukūrė pirmąsias valstybines struktūras Rytų Europoje, savo socialinio tinklo X paskyroje rašo Leonidas Nevzlinas.

Leidyklos direktorė Beata Jankowiak-Konik cituodama knygą teigia, kad net pats žodis „rus“ nėra slavų kilmės – jo šaknys siekia ugro-suomių kalbas. Būtent taip suomiai vadino atvykėlius iš Skandinavijos. Rusai buvo skandinavai, atvykę į Rytų Europos žemes iš centrinės Švedijos. Graikų ir lotynų šaltiniuose jie taip pat žinomi kaip „ros“ (rhos). Nuo jų ir kilo valstybės pavadinimas – Rus, o vietos gyventojai pradėjo vadintis rusais. Tačiau ši valstybė buvo įvairių etninių grupių konglomeratas. Skandinavai, be abejo, buvo jos kūrėjai, bet joje gyveno įvairios kilmės gyventojai. Laikui bėgant ryšiai su Skandinavija susilpnėjo, o iš ten atvykusių žmonių ir jų palikuonių tapatybė pradėjo keistis.

Lenkų archeologo knyga „Ruś wikingów“ buvo pripažinta „pavojinga“ daugelio jo rusų kolegų. Rusija, tiek šiuolaikinė, Putino, tiek carinė, laikosi pozicijos, kad rusų valstybė buvo slavų, įkurta slavų. Jų nuomone, skandinavai ten atliko daugiausia samdinių ir karių vaidmenį. Tačiau faktai tai paneigia – iš žemės iškasti artefaktai ir daiktai, rasti šiose teritorijose, rodo, kad ši valstybė buvo skandinaviško pobūdžio.