Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pasaulis |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Pasiekė beveik 50 mlrd. JAV dolerių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Putinas rado neišsenkantį pinigų šaltinį karui! Nafta ir dujos nereikalingos. Kremliui nebereikės spausdinti tuščių pinigų. Dabar jis tiesiog... juos pasiima. Šalies biudžetas griūva, karas darosi vis brangesnis, Vakarai didina naštą sankcijomis, o nafta pinga. Taigi, ką daro Kremlius? Jis pradeda konfiskuoti ir nacionalizuoti privatų turtą bei įmones, ir tai daro vis sparčiau. „Bloomberg“ duomenimis, nuo 2022 m. Rusijos režimo konfiskuoto privataus turto vertė jau pasiekė beveik 50 mlrd. JAV dolerių. Kuo didesnė spraga šalies biudžete, tuo spartesnis konfiskavimo tempas – tokių atvejų skaičius per pastaruosius 12 mėnesių išaugo tris kartus. Konfiskuotos įmonės tampa valstybės nuosavybe arba yra parduodamos ir perduodamos naujiems savininkams, o gautos lėšos skiriamos karo biudžetui. Režimas konfiskuoja turtą bet kokiu pretekstu: formaliais pažeidimais privatizavimo metu 1990-aisiais, ryšiais su opozicija, t. y. „ekstremistine veikla“, kaltinimais korupcija ar „nacionaliniu interesu“. Oficialiai viskas atrodo puikiai: valstybė gina viešąjį interesą, kovoja su vagystėmis ir taiso „senas transformacijos klaidas“. Tačiau iš tikrųjų tai tėra apiplėšimas vidury baltos dienos. „Teismai tik patvirtina tai, kas jau seniai nustatyta kitur“, – pripažįsta vienas agentūros cituojamas Maskvos teisininkas. Finansų ministras Antonas Siluanovas savo ruožtu neslepia entuziazmo – praėjusiais metais per areštuotų įmonių aukcioną buvo surinkta 132 kartus daugiau pinigų nei planuota. Kremliui tai auksinė proga – minimaliomis pastangomis pinigai suplūsta. Be to, kitas savininkas taip pat galės perimti įmonę ir vėl ją parduoti. Visada yra priežastis. Niekas niekada nelaimėjo prieš FSB ar Tyrimų komitetą. Taigi, tam tikra prasme tai yra neišsenkantis pajamų šaltinis. Tačiau ką tai reiškia Rusijos ekonomikai? Masinį investuotojų pasitraukimą, privataus sektoriaus paralyžių, baimę investuoti pinigus į bet kokią verslo plėtrą, kai viskas gali būti prarasta per naktį. Įsivaizduokite, ką darytų savininkas, įsigijęs iš savo pirmtako tokiu būdu perimtą įmonę, puikiai žinodamas, kad netrukus jo gali laukti tas pats. Ar jie investuos į plėtrą, ar jie rūpinsis šiuo turtu? Kur? Ar jie iš jo išspaus kuo daugiau, kad kuo greičiau atsipirktų, net ir bankroto kaina. O kaip dėl konfiskuotų įmonių, kurios nėra parduodamos aukcione, o tampa valstybės nuosavybe? Kas galėtų būti geriau? Visada tas pats. Valstybės kontroliuojamos jos anksčiau ar vėliau nyksta, tampa nekonkurencingos, praranda pinigus ir galiausiai yra uždaromos, kad nebūtų prisidedama prie jų vertės didinimo. Bet kam tai rūpi šiandieninėje Rusijoje? Putinas ir jo aplinka laikosi požiūrio, kad „pinigų karui reikia nedelsiant, ekonomika turi išsilaikyti iki rytojaus, o tada viskas susitvarkys“. Rusijos valstybė dabar panaši į lošėją, kuris pirmiausia pralaimi kazino, o tada pradeda lošti kitų žmonių laikrodžiais.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|