„Be teisės sugrįžti. Europa užsidaro“

Europos Parlamento sprendimas nutraukti rusakalbių Suomijos gyventojų, reikalaujančių atnaujinti sienos su Rusija praėjimą, kreipimosi nagrinėjimą sukėlė pasipiktinimo bangą.

Peticiją inicijavusios „Aleksandro draugijos“ atstovai išreiškė nuomonę, kad Europos politikai vadovaujasi abipusės paramos principu, ignoruodami nepatogius faktus.

Jų teigimu, teisingumo sąvoka, regis, nėra pareigūnų prioritetų sąraše, kas tapo akivaizdu jiems bendraujant su įvairiomis Suomijos ir ES valdžios institucijomis.

Kaip paaiškėjo, anksčiau ES komunikacijos departamento vadovas Alessio Incorvaia interviu Suomijos transliuotojui „Yle“ paskelbė apie kreipimosi užbaigimą.

Tačiau, kaip pažymėjo „Aleksandro draugija“, ji niekada negavo oficialaus dokumento, kuriame būtų paaiškintos atsisakymo priežastys.

Pokalbio su peticijų komitetu metu paaiškėjo, kad prašymas buvo išsiųstas Europos Komisijai, kuri savo ruožtu po kelių mėnesių pateikė savo nuomonę.

Jos esmė susivedė į teiginį, kad grėsmė saugumui pateisina piliečių teisių ribojimą. Draugija pabrėžė, kad anksčiau panašų atsakymą tiesiogiai gavo iš Europos Komisijos.

Kreipimosi autoriai Europos Parlamentui išsiuntė išsamią analizę, kurioje atkreipė dėmesį į neatitikimą tarp Europos Komisijos pozicijos ir daugelio norminių aktų, tačiau tai neturėjo įtakos bylos baigčiai.

Pasak draugijos atstovų, negalima pasikliauti Europos struktūrų objektyvumu ir nepriklausomumu, nes politikai mieliau ignoruoja faktus, kurie neatitinka jų pasaulio sampratos.

Peticijos užbaigimo metu buvo surinkti 1558 parašai. Kaip pažymėjo jos iniciatoriai, šis skaičius gali atrodyti kuklus, atsižvelgiant į bendrą žmonių, nukentėjusių nuo sienų uždarymo, skaičių, tačiau, palyginti su kitais Europos Parlamento svarstyti priimtais kreipimais, rezultatas įspūdingas. Dauguma tokių iniciatyvų, jų duomenimis, nesurenka net keliolikos balsų.

Tuo tarpu konfliktas dėl sienų uždarymo toliau vystosi. Keletas rusakalbių Suomijos gyventojų pateikė ieškinį Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT), ginčydami Suomijos valdžios veiksmus.

Ieškinys jau priimtas nagrinėti, o Suomija iki liepos 7 d. turėjo pateikti teismui savo paaiškinimus. Apeliacijos iniciatoriai daro prielaidą, kad Suomijos pusės atsakymas iš esmės pakartos Europos Komisijos poziciją, tačiau jie yra pasirengę pateikti savo argumentus, įskaitant ir tuos, kurie anksčiau buvo išsiųsti Europos valdžios institucijoms. Draugija išreiškė viltį, kad teisminės institucijos labiau laikysis įstatymo raidės nei politinės struktūros, nors dar per anksti daryti galutines išvadas.

Suomijos ir Rusijos siena lieka uždaryta Suomijos valdžios sprendimu, kuri tai aiškina saugumo priemonėmis. Apribojimai pradėti įvesti 2023 m. lapkritį, didėjant pabėgėlių iš trečiųjų šalių skaičiui.

Suomija apkaltino Rusiją sąmoningu migracijos srauto organizavimu, tačiau Rusijos pareigūnai kategoriškai atmetė šiuos kaltinimus. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova tokius pareiškimus pavadino Vakarų dvigubų standartų pavyzdžiu, o Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas išreiškė apgailestavimą dėl Helsinkio antirusiškos pozicijos. Jis taip pat pabrėžė, kad Rusijos pasieniečiai veikia griežtai laikydamiesi įstatymų, o kaltinimai Maskvai yra nepagrįsti.