Lėtas gerovės valstybės nykimas. „Jokia normali dirbanti šeima negali sau to leisti“ – bedarbiai už juos gyvena geriau (Video)

Panaikinus vadinamąjį biudžeto stabdį, kuris leido padidinti skolas, naujoji Vokietijos vyriausybė turi daugiau pinigų. Tačiau ne socialinėms išlaidoms, ypač bedarbiams.

Kancleris Friedrichas Merzas (CDU) tai paskelbė, pateikdamas ką tik darbo netekusio ir užimtumo tarnyboje užsiregistravusio asmens pavyzdį. Pagal galiojančius reglamentus, bedarbis turi teisę ne tik į pragyvenimo išmoką, bet ir į dabartinio buto išlaikymą, nepriklausomai nuo jo standarto ar vietos.

Kaip apskaičiavo F. Merzas, vidutinė buto nuomos kaina už kvadratinį metrą Vokietijoje šiuo metu siekia 20 eurų. Todėl, jei bedarbis turi 100 kvadratinių metrų butą, socialinės rūpybos sistemai tai kainuoja 2000 eurų per mėnesį.

„To negali sau leisti įprasta dirbanti šeima“, – pareiškė kancleris, paskelbdamas apie visos sistemos reformą. Jis planuoja kasmet sutaupyti daugiau nei 2 milijardus eurų.

Wir werden eine umfassende Reform des Bürgergeldes auf den Weg bringen. pic.twitter.com/yaok8WZwC8

— Bundeskanzler Friedrich Merz (@bundeskanzler) July 9, 2025

Kritika buvo išsakyta tik iš už CDU/CSU stovyklos ribų, kuri jau seniai pasisakė už itin dosnios Vokietijos socialinės paramos sistemos apribojimus. Nuo praėjusių metų pradžios galioja nauja jos versija. Nedarbo išmoka, vadinamoji „Bürgergeld“, yra pagrindinis ankstesnės SPD vadovaujamos koalicinės vyriausybės projektas.

Itin dosni socialinės paramos valstybės sistema visada buvo socialdemokratų, išskyrus kanclerį Gerhardą Schröderį, akcentas. Prieš daugiau nei du dešimtmečius jis gerokai sumažino išmokas, kad atkurtų Vokietijos ekonomiką. Jam pavyko, tačiau SPD prarado daugelio piliečių, ypač milijonų profesinių sąjungų narių, paramą, todėl seniausia Vokietijos partija neteko daugelio rinkėjų ir pralaimėjo vėlesnius rinkimus.

Po to, kai prieš ketverius metus kancleris Olafas Scholzas (SPD) atėjo į valdžią, socialdemokratai, siekdami sustiprinti savo partiją, įvedė „Bürgergeld“, ignoruodami ekspertus, kurie atkreipė dėmesį, kad pagal naująją sistemą daugeliu atvejų bedarbių įdarbinimas tapo praktiškai nuostolingas.

Kiek dabar iš valstybės gauna Vokietijos bedarbiai?

Praėjusiais metais išmokos buvo padidintos iki 12 procentų ir vienam bedarbiui siekia 563 eurus per mėnesį. Susituokusi nedirbanti pora gali tikėtis 1012 eurų. Taip pat yra išmokos vaikams, pavyzdžiui, paaugliui – 471 euras.

Valstybė taip pat padengia nuomos ir šildymo išlaidas. Taip pat yra daugybė išmokų tiems, kurie uždirba mažiau nei minimalų atlyginimą, ir daugelis kitų.

Šiais metais tarifai nedidėjo, o tai reiškia, kad jie santykinai sumažėjo. Iš viso maždaug 5 milijonai žmonių naudojasi „Bürgergeld“ sistema. Bendra suma biudžetui viršija 50 milijardų eurų.

Kancleris F. Merzas paskelbė apie tolesnius sumažinimus po vasaros atostogų. Jis neslepia, kad jam teks didelė kova su SPD, mažumos koalicijos partnere. Mažai tikėtina, kad dėl to vyriausybei grės žlugimas, tačiau SPD ketina tam priešintis.

Esmė ta, kad piktnaudžiavimo atvejai, tokie kaip nuolatinis bedarbių atsisakymas priimti darbo pasiūlymus arba kontrolės stoka, dėl kurios kai kurie Vokietijos darbdaviai moka darbuotojams nusikalstamai mažus atlyginimus, žinodami, kad šie žmonės gaus kompensaciją iš įdarbinimo biurų, nebegali būti toleruojami.

Be to, tūkstančiai bedarbių dirba nelegaliai. Praėjusiais metais šešėlis Vokietijos ekonomikoje jau viršijo 11,3 % BVP. SPD dabar tikisi, kad būtinas išmokų sumažinimas bus naudingas CDU/CSU, o socialdemokratai politiškai mažai ką praras.