„Įspėjimas klientams: „Swedbank“ pelnas krinta – kas laukia jūsų pinigų?“

Nemaloni žinia daugeliui „Swedbank“ klientų: „Pajamos sparčiai mažėja“.

Latvijos interneto portalas dzentelmenis.lv rašo, jog „Swedbank“ neseniai paskelbė, kad jiems nesiseka taip gerai, kaip ankstesniais metais. Jie taip pat pateikė išsamią informaciją apie tai, kas įvyko.

Pirmąjį šių metų pusmetį finansų sektorių sukrėtė reikšmingos naujienos, kurios atskleidžia ekonominio nestabilumo mastą ir jo poveikį pirmaujantiems rinkos dalyviams. „Swedbank“ pelnas Latvijoje per pirmuosius šešis mėnesius gerokai sumažėjo ir pasiekė 73 mln. eurų. Tai reiškia, kad banko pelnas, palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu, sumažėjo reikšmingais 38,6 % arba 46 mln. eurų, kaip rodo banko pateikta informacija.

Toks pelno sumažėjimas yra ne tik statistinė vertė – jis tarnauja kaip įspėjamasis signalas, kad net ir, atrodytų, stabiliausios finansų įstaigos nėra apsaugotos nuo ekonominio neapibrėžtumo ir naujų problemų. Šių rezultatų analizė atskleidžia sudėtingą veiksnių rinkinį, lemiantį dabartinę finansinę padėtį Latvijoje ir visame Baltijos regione.

Ką tai reiškia?

Norint geriau suprasti „Swedbank“ pelno sumažėjimo reikšmę, verta atidžiau pažvelgti į finansinius duomenis. 2024 m. pirmąjį pusmetį „Swedbank“ Latvijoje uždirbo 119 mln. eurų, o 2025 m. šis skaičius sumažėjo iki 73 mln. eurų, o tai rodo didelį atsilikimą nuo ankstesnių metų rezultatų. Ketvirtiniai tyrimai rodo, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį banko pelnas siekė 36 mln. eurų, tai yra gerokai mažiau nei 2024 m. pirmąjį ketvirtį, kai jis siekė 65 mln. eurų. Tai jau anksčiau signalizavo apie neigiamą tendenciją, kuri akivaizdžiai tęsėsi ir kitą ketvirtį.

Tačiau ši situacija paveikė ne tik „Swedbank“. Panašios tendencijos pastebimos visame Latvijos bankų sektoriuje – 2025 m. pirmąjį ketvirtį bendras sektoriaus pelnas siekė 107,35 mln. eurų, tai yra 35,2 % mažiau nei prieš metus. Panašus vaizdas stebimas ir per pirmuosius penkis metų mėnesius – Latvijos pinigų finansų įstaigos uždirbo 165,7 mln. eurų, tai yra 33,8 % mažiau nei ankstesnių metų duomenimis. Šie rodikliai aiškiai rodo, kad tai platesnė tendencija visoje pramonėje, o ne pavienis atvejis. Skaičiai atskleidžia ekonominius pokyčius ir problemas, su kuriomis susiduria Latvijos finansų sektorius.

Ko tikėtis

Vienas iš reikšmingiausių šio pelno mažėjimo komponentų yra Europos Centrinio Banko (ECB) vykdoma pinigų politika. Jei iki šiol euro zonoje buvo stebimas spartus palūkanų normų didėjimas siekiant apriboti infliaciją, dabar kryptis pasikeitė. 2025 m. birželio 5 d. ECB valdančioji taryba nusprendė sumažinti tris pagrindines euro zonos palūkanų normas 25 baziniais punktais, po to, kai kovo 6 d. buvo priimtas dar vienas sumažinimas, susijęs su vienos nakties indėlių galimybe. Šie pokyčiai tiesiogiai veikia bankų grynąsias palūkanų pajamas, kurios yra vienas iš svarbiausių pelno šaltinių.

„Swedbank“ atveju šios grynosios palūkanų pajamos 2025 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 20 mln. eurų. Sumažėjimą lemia tai, kad dėl mažėjančių palūkanų normų sumažėja skirtumas tarp pasiskolintų ir išduotų paskolų palūkanų normų. Paprastai tariant, bankų pajamos iš skolinimo tampa mažesnės, kai palūkanų normos yra mažesnės. Nors tai naudinga skolininkams, mažėjant paskolų kainai, kenčia bankų pajamos ir atitinkamai pelnas. Tokia situacija skatina skolinimo veiklą ir investicijas, tačiau tuo pat metu neigiamai veikia bankų finansinius rezultatus.