„Greitai.“ Zelenskis Rusijoje nori sukelti „socialinį sprogimą“

Geriausias būdas greitai užbaigti karą Ukrainoje – atimti iš Rusijos naftos dolerius sankcijomis, kurios smogtų paprastiems rusams per kišenes ir išprovokuotų protestus, o jų Vladimiras Putinas nebegalėtų ignoruoti. Donaldas Trumpas, kuris, skirtingai nei Rusijos lyderis, rūpinasi gyvybių praradimu, galėtų užbaigti karą pagal šią strategiją, nes V. Putinas galėtų sustabdyti agresiją, jei prarastų žmonių paramą.

Šį požiūrį pasiūlė Volodymyras Zelenskis interviu konservatyviam „New York Post“ metu.

50 dienų terminas, kurį D. Trumpas davė V. Putinui pradėti taikos derybas, yra laiko švaistymas ir sukels daugiau mirčių ir sunaikinimo, sakė V. Zelenskis.

Tačiau jis yra „labai dėkingas“, kad D. Trumpas, supratęs, jog V. Putinas jam melavo apie savo norą užbaigti karą, palaikė sankcijas. JAV prezidentas grasino įvesti 100% tarifus šalims, perkančioms naftą iš Rusijos, kuri, pasak Tarptautinės energetikos agentūros (IEA), 2024 m. iš savo eksporto uždirbo 192 mlrd. dolerių.

V. Zelenskis mano, kad ekonominės sankcijos yra „humaniškas“, bet galingas būdas padėti užbaigti karą.

Jo nuomone, naftos pinigų sumažėjimas pakenks gyventojų pajamoms, o tai gali lemti staigų V. Putino populiarumo šalyje kritimą:

„Žmonės bijo, kad  arba atims iš jų pinigus, arba jie pateks į kalėjimą [jei išsakys savo nuomonę].

Tačiau kai jie atleidžiami iš darbo... nes darbdavys negali atlaikyti [ekonomikos pablogėjimo], dėl kurio viskas mažinama, visada įvyksta socialinis sprogimas.“ Kadangi svarbiausias V. Putino tikslas yra išlaikyti savo valdžią, tai paskatins jį nutraukti kovas“, – sakė V. Zelenskis.

Kuo greičiau Kongresas ir JAV prezidentas paspaus V. Putiną sankcijomis, tuo geriau, pridūrė Ukrainos prezidentas.

Tačiau tokių antrinių priemonių įvedimas, nepaisant D. Trumpo grasinimo, yra rimta problema.

„Tai stipriausia korta, kuria gali žaisti Ukrainos sąjungininkai, bent jau energetikos požiūriu“, – CNN sakė Benas McWilliamsas, Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“ energetikos ir klimato politikos departamento mokslinis bendradarbis.

„Tačiau kyla klausimas: net jei jie [tarifai] bus įvesti, kiek rimtai JAV ketina juos įgyvendinti?“

Tačiau tai antraeilis klausimas; pats tarifų nustatymas šalims, su kuriomis D. Trumpo administracija šiuo metu derasi dėl prekybos, neatsižvelgiant į šiuos papildomus mokesčius, nuo pradžių yra problemiškas.

Derybos su Indija tęsiasi, o naujausias D. Trumpo pareiškimas yra tik vienas iš daugelio dabartinių ir būsimų „nenuspėjamų JAV reikalavimų“, kurie neturės įtakos Indijos „strateginiam sprendimų priėmimui“, sako Ajay Srivastava, Indijos analitinio centro „Global Trade Research Initiative“ įkūrėjas.

Kovą D. Trumpas išleido vykdomąjį įsakymą, leidžiantį taikyti 25 % tarifus prekėms iš šalių, perkančių Venesuelos naftą, tačiau „nesiėmė jokių veiksmų jiems įgyvendinti“, – teigia Richardas Bronze'as, „Energy Aspects“ geopolitikos direktorius.

Jo nuomone, antirusiški tarifai „greičiausiai būtų pernelyg trikdantys, kad D. Trumpas norėtų juos naudoti“.

Galiausiai, D. Trumpas labai nerimauja dėl santykinai žemų naftos (ir dujų JAV degalinėse) kainų. Ir jei Rusijos nafta išnyks iš rinkos (birželį ji jūra tiekdavo 4,68 mln. barelių per dieną, remiantis IEA duomenimis), kur ji bus pakeista, klausia „Kpler“ vyr. naftos analitikas.

OPEC+ šalys turi daugiau nei 4 mln. barelių per dieną laisvų pajėgumų, remiantis IEA duomenimis, „tačiau sunku prašyti jų tiek išpumpuoti per naktį“, – sako jis, todėl kainos greičiausiai kils.

„Visi žinome, kad D. Trumpui nepatinka aukštos naftos kainos, ir tai apsunkina šią situaciją“, – sako Giovanni Staunovo, UBS žaliavų analitikas. „Yra riboti laisvi pajėgumai ir riboti būdai kompensuoti didelius tiekimo sutrikimus. Tai neatitinka [Trumpo] žemos naftos kainos darbotvarkės.“