„Benzinas po 2 eurus? Smūgis piniginėms“

Latvijoje verda skandalas dėl Saeimos sprendimo, kuris kitais metais skaudžiai paveiks kiekvieno piliečio kišenę. Kalbame apie balsavimą dėl Transporto energetikos įstatymo pataisų, dėl kurių iki 2030 m. degalų kaina padidės mažiausiai 40 centų už litrą. Buvusios gerovės ministrės ir Saeimos deputatės Ramonos Petravičos įrašas, kuriame ji kritikavo šį sprendimą ir paskelbė balsavusiųjų sąrašą, sukėlė tikrą audrą socialiniuose tinkluose.

Įstatymą, kuris nuo 2026 m. sausio mėn. padidins degalų kainą, padidindamas akcizą, PVM ir naujus aplinkosaugos reikalavimus, palaikė 49 deputatai. Vienas parlamentaras susilaikė, o 37 iš viso nedalyvavo balsavime. Pasak R. Petravičos, šis sprendimas yra „grynas sukčiavimas“, kurį priėmė valdančioji koalicija, nepaisant to, kad net Europos Sąjunga nereikalauja tokių griežtų priemonių per tokį trumpą laiką.

„Tai iki 2030 m. latviams kainuos 700 mln. eurų papildomų degalų išlaidų“, – sakė R. Petraviča, pabrėždama, kad pasekmes pajus visi.

Socialiniuose tinkluose žmonės neslepia emocijų. Pagrindiniai skundai – dėl pačių deputatų, kurie, anot komentatorių, gyvena izoliuoti nuo realybės. Jų transporto ir būsto išlaidos dosniai padengiamos iš valstybės biudžeto, o tai reiškia, kad benzino kainų kilimas jų nepalies.

„Kodėl jie nemoka už benziną ir būstą iš savo atlyginimų, kaip mes visi?“ – paklausė viena vartotoja, o šimtai balsų jai pritarė.

Komentaruose netrūksta pykčio:

„Deputatai – tarsi parazitai, jie sėdi ant mūsų mokesčių ir priima sprendimus prieš mus.“

„Nebalsavote? Tai reiškia, kad tyliai palaikėte. Atleiskite juos!“

„Jie mus skirsto į elitą ir vargšus. Netrukus nebeliks viduriniosios klasės.“

Prieš mėnesį buvęs ekonomikos ministras Jānis Vitenbergas perspėjo apie šių pataisų pasekmes. Jis jas pavadino „OIK-2“ – tai nuoroda į liūdnai pagarsėjusią elektros energijos priemokų sistemą, kuri užkrovė gyventojams didelę naštą. Pasak jo, Latvija per daug skuba siekti ES klimato tikslų, ignoruodama tokių šalių kaip Vokietija ir Italija patirtį, kurios reikalauja tokių priemonių peržiūros.

„Tai ne tik degalų kainų padidėjimas, bet ir smūgis įmonių konkurencingumui“, – pažymėjo J. Vitenbergas. Jis nurodė kelias kainų augimo priežastis: griežtesnius aplinkosaugos standartus, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS2) įdiegimą, akcizo mokesčio padidėjimą ir degalų atsargų kainą.

„Latvijos Zaļā partija“ taip pat skelbia pavojaus signalą: „Prisidengdama klimato neutralumo pretekstu, Saeima stumia įstatymą, kuris benziną pabrangins 40 centų. Tai nėra nei „žalia“, nei protinga.“

Ypač pasipiktino tie, kurie pasirinko nebalsuoti, įskaitant ir pačią R. Petravičą. Socialinių tinklų vartotojai mano, kad atsisakymas balsuoti nėra neutralumas, o realus įstatymo palaikymas. „Tylėjimas tokioje situacijoje yra išdavystė“, – rašo žmonės.

Kylančios degalų kainos neišvengiamai lems didesnes maisto, transporto ir paslaugų kainas. Stagnuojant pajamoms kyla grėsmė tolesniam gyvenimo lygio mažėjimui. O kol paprasti latviai skaičiuoja kiekvieną centą, deputatai ir toliau naudosis privilegijomis, finansuojamomis iš piliečių mokesčių.

„Patys juos išrinkote, o dabar skundžiatės“, – karčiai rašo jie komentaruose. Ir atrodo, kad šis priekaištas pataiko tiesiai į dešimtuką.