„Priversti bėgti. Smogs Rusijai“ (Video)

JAV gali šimtui metų išsinuomoti Armėnijos Zangezūro koridorių, tai sutaupys Europai milijardus, o Rusija ir Iranas praras įtaką Kaukaze.

Vašingtonas pateikė precedento neturintį pasiūlymą: šimtui metų išsinuomoti Zangezūro koridorių – strateginę vos 43 kilometrų ilgio atkarpą Armėnijos pietuose.

Šis projektas gali ne tik radikaliai pakeisti prekybos ir energetikos maršrutus Eurazijoje, bet ir susilpninti Rusijos, Irano ir Kinijos pozicijas regione. Taip rašo „Forbes“ analitikas Guney Yildizas. JAV pasiūlymas susijęs su atkarpa Armėnijos Siuniko regione, jungiančia Azerbaidžaną su Nachičevanu.

Pagrindinė vadinamojo Vidurinio koridoriaus, jungiančio Europą ir Aziją, dalis gali eiti šiuo maršrutu. Numatoma prekybos apyvarta šiuo maršrutu iki 2027 m. gali pasiekti 50–100 mlrd. dolerių per metus.

Anksčiau Kaukazo saugumo garantu laikyta Rusija prarado pasitikėjimą po to, kai 2023 m. rudenį neįsikišo į Azerbaidžano operaciją Kalnų Karabache. Tuo metu apie 100 tūkstančių armėnų buvo priversti bėgti iš regiono. Jerevanas tai suprato kaip išdavystę ir pradėjo staigų posūkį į Vakarus.

2025 m. balandžio mėn. Armėnijos parlamentas patvirtino dokumentus, artinančius šalį prie narystės ES, taip pat pasirašė strateginę chartiją su Jungtinėmis Valstijomis.

Jungtinės Valstijos suskubo pasinaudoti šia galimybe. Vašingtonas, pasak buvusio valstybės sekretoriaus pavaduotojo Jameso O'Brieno, Rusijos ir Irano dominavimą regione laiko „netvariu ir nepageidaujamu“, todėl Baltieji rūmai suintensyvino derybas su Jerevanu ir Baku dėl koridoriaus kontrolės, siūlydami tarptautinio valdymo modelį, panašų į Panamos kanalą.

Remiantis Pasaulio banko skaičiavimais, naujasis maršrutas galėtų sutrumpinti pristatymo laiką tarp Europos ir Azijos 12–15 dienų. „Oxford Economics“ duomenimis, tai reiškia staigų logistikos išlaidų sumažėjimą nuo 20 iki 30 milijardų dolerių per metus.

Investicijos į infrastruktūrą vertinamos gana kukliai – apie 3–5 milijardus dolerių per 5–10 metų. Azerbaidžanui tai galėtų reikšti 700 milijonų dolerių eksporto padidėjimą per metus ir 2 % metinį ne išteklių BVP augimą. Baku jau tiekia Europai 12 milijardų kubinių metrų dujų per Pietinį dujų koridorių, o iki 2027 m. apimtis turėtų padidėti iki 20 milijardų.

Papildomas Kazachstano naftos tranzitas ir galimas sienų tarp Armėnijos ir Turkijos atvėrimas daro projektą dar patrauklesnį. Tačiau Jerevane šiuo klausimu nėra vienybės. Nepaisant ekonominių perspektyvų, Armėnijos valdžia neigia galimybę perduoti kontrolę savo teritorijoje.

Vyriausybės spaudos sekretorius Nazelis Baghdasaryanas pabrėžė: „Armėnija neaptarė ir neaptaria savo suverenios teritorijos kontrolės perdavimo trečiosioms šalims.“ Nepaisant to, Armėnijoje pastebėta pasirengimo ženklų.

Neseniai atleistas aplinkos ministras Hakobas Simidianas įregistravo įmonę su Amerikos dalyvavimu, kurią vietos žiniasklaida laiko galimu žingsniu link Zangezūro koridoriaus kontrolės perdavimo.

Koridoriaus nuomos idėja yra bandymas apeiti aklavietę: Baku reikalauja koridoriaus be kliūčių, o Jerevanas nenori perleisti suvereniteto. Jungtinės Valstijos siūlo naudoti ilgalaikės nuomos teisinę struktūrą, kuri suteiktų Baku garantijas, o Armėnija – formaliai išlaikytų kontrolę.

Analitikai tai lygina su Panamos kanalo ar Šaltojo karo laikų Berlyno koridorių modeliu. Tuo pačiu metu saugumo ir tokio formato suvokimo Armėnijos visuomenėje klausimai lieka neišspręsti.

CSIS analizė įvertina tarptautinio valdymo modelio sėkmės tikimybę tik 40–50 procentų, net ir dalyvaujant JT.

Koridorius kelia grėsmę Rusijos, Irano ir Kinijos interesams. Maskva per dešimtmetį gali prarasti iki 20 milijardų dolerių pajamų, o Iranas rizikuoja prarasti iki 30% savo tranzito pajėgumų, įskaitant reguliarų krovinių gabenimą per Turkiją į Vidurinę Aziją. Kinija taip pat nerimauja: nors Vidurinis koridorius galėtų sustiprinti logistiką „Juostos ir kelio“ iniciatyvoje, jis sumažintų priklausomybę nuo Pekino kontroliuojamų maršrutų.

Tuo tarpu Turkija ruošiasi tapti pagrindiniu regiono mazgu. Ankara diskutuoja apie galimą įtampos su kurdais sumažėjimą, o rytinių provincijų verslas jau prognozuoja eksporto padidėjimą nuo 160 mln. iki 500 mln. dolerių per metus.

Zangezūro koridorius yra ne tik transporto projektas, bet ir Amerikos diplomatijos išbandymas naujos pasaulinės konkurencijos kontekste.

Jo sėkmė galėtų lemti didelio masto Europos energetinę transformaciją, priklausomybės nuo autoritarinių režimų sumažėjimą ir strateginio Kaukazo kraštovaizdžio permąstymą. Tačiau neatsižvelgus į Armėnijos susirūpinimą ir neužtikrinant tarptautinio teisėtumo, projektas gali likti popieriuje.