Kraupi SSRS paslaptis. „Negalima fotografuoti, prisiminti ar net palikti. Šių miestų nebuvo net žemėlapiuose“ (Video)

Ivano Frankivskas-16, Makarovas-1, Krasnojarskas-26... Šie pavadinimai daugelį metų buvo laikomi paslaptyje; miestų nebuvo galima fotografuoti, prisiminti ar net palikti. Šių miestų gyventojai pasirašė susitarimus tylėti, gyventi izoliuotai, bet mėgautis privilegijomis, kurios nebuvo prieinamos daugumai sovietinių piliečių.

Pasakojame apie Sovietų Sąjungoje sukurtus vaiduoklių miestus, skirtus saugoti svarbiausias valstybės paslaptis.

Ant jų gyventojų stalų žibėjo ikrai, o paprasti žmonės parduotuvėse rikiavosi eilėse dėl retų „pirmos kategorijos“ prekių. Atrodytų – tai buvo puikus elito gyvenimas bendro skurdo fone.

Tačiau už šios blizgios „pasakos“ slypėjo pavojinga realybė: kasdienis darbas su branduoliniais ginklais, biologiniais virusais ir itin slaptomis technologijomis, galinčiomis sunaikinti žmoniją. Visa tai reikalavo absoliutaus lojalumo – ir visiškos tylos.

Pasak populiaraus „YouTube“ kanalo „The Documentalist“ autoriaus, SSRS buvo apie šimtą tokių uždarų gyvenviečių. Nemaža jų dalis buvo įsikūrusi šiuolaikinės Ukrainos teritorijoje – pasislėpusi Karpatuose, Žytomyro srities miškuose ir net po žeme Balaklavoje. Tai buvo tikros valstybės valstybėje, kuriose galiojo savi įstatymai ir specialus režimas.

Įsikūręs dykynėje, Žytomyro ir Kyjivo sričių pasienyje, Makarovas-1 buvo SSRS klestėjimo oazė visiško deficito metu. Vietos gyventojai galėjo rinktis tarp bananų ir ananasų, o likusi šalies dalis svajojo apie paprastas dešras. Šio miesto nebuvo jokiame žemėlapyje, o jame tarnavę kariškiai vilkėjo pilotų uniformas, teigdami, kad remontuoja lėktuvus – nė žodžio apie branduolinius ginklus.

Makarovas-1 atsirado 1969 m. Jame buvo du kariniai daliniai: vienas, anot „The Documentalist“, saugojo ir remontavo branduolines galvutes, kitas aptarnavo seisminio stebėjimo stotį. Visi suaugusieji pasirašė griežtą konfidencialumo dokumentą.

Gyventojų pasuose buvo nurodyta tik jų registracija – Kyjivo-Sviatošinsko rajonas, o mokyklų absolventai gaudavo Maskvos pažymėjimus. Šiame mieste buvo visa reikalinga infrastruktūra – nuo darželio iki traukinių stoties. Po SSRS žlugimo branduoliniai ginklai buvo išvežti į Rusijos Federaciją, o stotis perduota Ukrainos kontrolei.

Ivano Frankivskas-16 vienas paslaptingiausių ir kartu geriausiai išsilaikiusių uždarų miestų. Jo statyba pradėta 1950 m. Tai buvo vienas slapčiausių SSRS objektų – „Objektas-711“, kuris tarnavo kaip centrinė branduolinių ginklų saugojimo bazė.

„The Dokumentalist“ autorius apibūdina specifinę miestelio atmosferą: griežtas režimas buvo derinamas su įprasto gyvenimo imitacija. Miestelyje buvo tik viena gatvė, bet visa reikalinga infrastruktūra – nuo ligoninės iki kino teatro.

Kad paslėptų tikrąją objekto paskirtį, kariškiai dėvėjo aviatorių uniformas, o virš miesto periodiškai skraidydavo reaktyviniai lėktuvai. Šią legendą palaikė net ir nebenaudojamas MIG-21, pastatytas ant postamento gyvenamajame rajone.

Po Sąjungos žlugimo iš Ivano Frankivsko-16 buvo pašalintos visos branduolinės galvutės ir techninė dokumentacija. Tačiau, kaip pažymi autorius, miestas vis dar išlaiko saugomos teritorijos statusą, o tai pabrėžia jo unikalumą ir istorinę reikšmę.