Lenkijoje pasikartos tai, kas įvyko Graikijoje. Vokietija: „niekas jums nepadės“

Už stipraus ekonomikos augimo, mažo nedarbo, didelių karinių išlaidų ir proeuropietiško įvaizdžio fasado kunkuliuoja finansų krizė, tokia pat pavojinga, kaip ir Graikijos euro krizė prieš 15 metų, rašo Vokietijos dienraštis „Berliner Zeitung“.

Vokietijos dienraštis piešia Lenkiją, vadovaujant Donaldui Tuskui, kaip šalį, bandančią atgauti tvirtą poziciją Europoje, tačiau tuo pat metu kovojančią su rimtomis finansinėmis ir socialinėmis problemomis. Autorius pažymi, kad Lenkija grįžo į Europą – tai, be kita ko, akivaizdu iš didėjančio ekonomikos augimo ir sustiprėjusios pozicijos NATO aljanse.

Dienraštis pažymi, kad praėjusiais metais Lenkija pasiekė 2,85 % ekonomikos augimą, palyginti su ankstesniais metais, o šiais metais tikimasi, kad jis viršys 3 %. ES tik Malta, Ispanija, Kroatija ir Danija gali pasigirti panašiu rezultatu.

Tačiau, rašo „Berliner Zeitung“, yra ir tamsioji pusė: didėjančios socialinės išlaidos, auganti skola ir finansų krizės, panašios į Graikijos krizę prieš 15 metų, grėsmė.

Šiandien gauti gydytoją sunkiau nei prieš 10 metų, tačiau žmonės džiaugiasi, kad dėl vaiko išmokų jie gali savo vaikus nuvežti į privačią kliniką artimiausiame rajono mieste, į privačią ikimokyklinę įstaigą ar į privačią mokyklą savo naujai įsigytu automobiliu, rašo straipsnio autorius Klausas Bachmannas.

K. Bachmannas atkreipia dėmesį, kad nepaisant didelių išlaidų gynybai, tikroji problema yra „per didelės socialinės išlaidos ir auganti skola, kuri šiuo metu sunaudoja nuo 9 iki 10 procentų biudžeto pajamų. Palyginimui, Vokietijoje šis skaičius siekia tik 6–8 procentus (priklausomai nuo skaičiavimo metodo). Jungtinėse Valstijose jis net 13,6 procento“.

Dienraštis atkreipia dėmesį, kad Lenkija negalės pasikliauti išorės pagalba, kaip buvo Graikijos atveju, nes ji nėra euro zonos narė ir nėra grėsmės, kad krizė išplis į kitas šalis.