CŽA legenda: Putinas gali tiesiog išnykti – išdavė jo silpnybes

Per ilgą karjerą garsiausiose pasaulio žvalgybos tarnybose Ralphas Goffas sukaupė didelę patirtį ir šiandien, kaip ekspertas, aiškina daugybę su konfliktais, karu ir režimų veikimu susijusių situacijų. Kalbėdamas su Rumunijos „Libertatea“ – pirmajame tokiame interviu Rytų Europos žiniasklaidai – jis, be kita ko, išvardijo Vladimiro Putino silpnąsias vietas. Jam ypač patiko klausimas, ar Rusijos diktatorius yra nenugalimas. Jis mano, kad vieną dieną V. Putinas gali tiesiog išnykti.

Ralphas Goffas yra CŽA legenda, 35 metus dirbęs agentūros operacijų vadovu. Per savo karjerą JAV žvalgybos bendruomenėje jis veikė Artimuosiuose Rytuose, Centrinėje Azijoje ir Europoje, įskaitant įvairias karo zonas. Nuo tada, kai 2023 m. spalį paliko CŽA, R. Goffas ne kartą atvirai kalbėjo apie savo paramą Ukrainai. Šiuo metu jis konsultuoja kelias rizikos valdymo įmones. 1985 m. Konektikuto universitete jis įgijo politikos mokslų ir vyriausybės bakalauro laipsnį.

„Libertatea“: „Ar Ukrainą rėmė Jungtinės Valstijos ir NATO kaip partnerę, ar ji tiesiog buvo naudojama kaip strateginis buferis?“

Ralphas Goffas: „Manau, kad Ukraina laikoma buferine valstybe, o tai gana unikalu, tiesa? Turime Baltijos šalis, kurios yra priešakinės linijos valstybėss, ir Suomiją, naują NATO narę, ir niekas jų nelaiko buferinėmis valstybėmis. Tačiau dėl Ukrainos, kaip ne NATO narės, statuso, mano nuomone, ji įgijo dirbtinį buferinės valstybės statusą, tiksliau, dirbtinį klasifikavimą. Manau, kad problema slypi vien prastoje politikoje – tiek J. Bideno administracijos padarytose klaidose, tiek D. Trumpo administracijos klaidinguose apskaičiavimuose, tiek ir dideliame chaose tarp NATO Europos partnerių.

Ir žinote, tai puikiai apibūdina J. Bideno administraciją, kuri neapgalvotai leido Vladimirui Putinui įgyti dominavimą. Naratyvą kontroliavo V. Putinas. Jis nuolat grasino branduoliniu karu, grasino eskaluoti konfliktą.

Ir J. Bideno administracija jam pasidavė, tai reiškia, kad ji tikrai tuo tikėjo. Mano nuomone, visa tai buvo blefas. Vladimiras Putinas yra žmogus, kuris bijo COVID, bijo susirgti. Jo sveikata ir gerovė yra svarbiausi jo prioritetai. Nemanau, kad jis toks žmogus, kuris rizikuotų viskuo branduolinio pokerio žaidime ar net jį žaistų. J. Bideno administracija jautėsi įpareigota imtis veiksmų, bet bijojo padaryti pakankamai.

Pridursiu, kad žvalgybos tarnybos taip pat padarė klaidą. Pirma, jos labai pervertino Rusijos pajėgumus ir visiškai nuvertino ukrainiečių valią gintis. Ir manau, kad tai lėmė sprendimą, jog aprūpinti Ukrainą didžiuliu ginklų kiekiu ir parama būtų laiko švaistymas, nes ji pralaimės šį karą per tris dienas. Žinote, tai buvo didžiulė klaida nuo pat pradžių. Ir tai blogai atsiliepia Vakarų žvalgybos agentūroms.“

„Ką manote apie Rusijos branduolinį šantažą? Ar abejojate?“

„Taip. Manau, kad branduolinis šantažas būtų naudojamas tik katastrofiško pralaimėjimo mūšio lauke atveju arba jei V. Putinas jaustų tiesioginę grėsmę savo asmeninei gerovei ir valdžiai. Tačiau prašau suprasti, kad vien situacijos mūšio lauke pakeitimo ar pasitraukimo nepakanka, kad įtikintumėte jį imtis tokių toli siekiančių žingsnių.“

„Ar Vokietija ir Prancūzija turėtų veikti kaip Ukrainos paramos katalizatoriai?“

„Taip, be abejo. Padėtis tokia: kai Vladimiras Putinas įsiveržė į Ukrainą, jis įteikė ukrainiečiams dovaną, kruviną dovaną. Kalbama apie jų nacionalinį identitetą. Prasidėjus karui, ukrainiečiai labai pasitikėjo savimi. Prezidentas D. Trumpas, grasindamas nusigręžti nuo Europos, nuo konflikto, nuo NATO ir tuo, kad Jungtinės Valstijos gali atsisakyti savo lyderio vaidmens NATO, šokiravo europiečius. Ir jis jiems įteikė panašią dovaną. Jis pripažino, kad jiems reikia imtis aktyvesnio lyderio vaidmens NATO.“

„Ar Vladimiras Putinas yra nenugalimas? Kas gali jį iš tikrųjų nugalėti?“

„Puikus klausimas. Nemanau, kad kas nors yra galiausiai nenugalimas. Tačiau manau, kad jo atveju jis turi būti labai atsargus dėl jį supančio elito, oligarchų. Štai kodėl jis imasi prieš juos griežtų veiksmų. Manau, kad jis juos laiko grėsme.

Kalbant apie oligarchus, tai šiek tiek panašu į tai, kaip mes žiūrėjome į Italijos mafijos nusikaltimų organizavimą Jungtinėse Valstijose, kur jei nusikalstamos organizacijos vadovas buvo laikomas kenkiančiu verslui, jo pavaldiniai susivienijo, jį pašalino ir pakeitė geriau verslui tinkančiu asmeniu. Taigi, V. Putinas turi būti atsargus. Jis turi būti atsargus dėl ekonomikos. Jis turi būti atsargus dėl oligarchų lojalumo. Ir jis turi būti atsargus dėl tam tikrų žmonių savo rate.“

„Kokia, jūsų nuomone, yra V. Putino režimo pabaiga?“

„Deja, V. Putino galo nematyti. Kaip ir daugelis kitų, jis išlieka populiarus, nepaisant to, kad vadovavo karui, kuris nuniokojo jo paties šalį. Ekonomika, nepaisant visų Rusijos pastangų, kad ji atrodytų puikiai, yra neįtikėtinai trapi.

Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius viršijo milijoną. Sovietų Sąjungoje per 10 metų mirė 15 000 žmonių. V. Putinas vos per trejus metus neteko milijono ar daugiau. Taigi, tai didžiulis praradimas. Ir tai gali pakenkti bet kam.

V. Putinui tai gali ateiti panaši pabaiga kaip Basharui al-Assadui, kuris krito staiga, be perspėjimo. Manau, kad tai vienas iš labiausiai tikėtinų scenarijų: grėsmė, kurios jis net nemato, kuri atsiranda iš niekur, ir jis dingsta.“

„Kokia, jūsų manymu, yra realiausia karo Ukrainoje baigtis?“

Laukiame, kol europiečiai nuspręs, kaip konfiskuoti milijardus dolerių įšaldyto Rusijos turto ir investuoti jį į konfliktą. Jei taip atsitiks ir jei amerikiečiai toliau rems Ukrainą, tai kai ukrainiečiai bus ginkluoti ir gerai pasiruošę, jie galės pasipriešinti, o galimybės priversti sudaryti kokį nors susitarimą padidės. Jei ne, V. Putinas gali tęsti šį karą tiek, kiek nori, kol ukrainiečiai bus priversti siekti labai nepalankios taikos, tiksliau, paliaubų, kurios labai nestabilios ir nesuteikia jokių garantijų, kad ateityje nekils dar vienas karas, jau nekalbant apie padidėjusią grėsmę kitoms NATO šalims, pavyzdžiui, Baltijos valstybėms.“

„Kalbant apie Baltijos šalis, ar manote, kad V. Putinas išdrįs plėsti karą į kitas šalis, esančias rytiniame NATO flange?“

„Manau, kad jei jis jaus valios stoką Vašingtone ir NATO Europos sostinėse, jis bus pasirengęs imtis kokių nors veiksmų, pradedant nuo pilkosios zonos, „mažųjų žaliųjų žmogeliukų“ veiksmais Baltijos šalyse. Estijos atveju, jei pažvelgtume į regioną, kuriame gyvena etninė rusų mažuma, pavyzdžiui, Narvos miestą ar panašų, įsivaizduoju, kad V. Putinas pareiškia, jog rusų mažumai gresia pavojus, ir siunčia ten karius. Tačiau manau, kad jis tai padarytų tik tuo atveju, jei jaustų, kad Vašingtonui ir Briuseliui trūksta valios jam pasipriešinti.“