Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pasaulis |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Nenurodant sprendimo priežasties.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas atleido Michailą Gusmaną iš naujienų agentūros TASS generalinio direktoriaus pirmojo pavaduotojo pareigų. Įsakymas buvo paskelbtas oficialiame teisinės informacijos portale, nenurodant sprendimo priežasties. Agentūros generalinis direktorius Andrejus Kondrašvikas padėkojo M. Gusmanui „už visus 30 metų nenuilstamo darbo TASS“, palinkėdamas jam „naujų projektų ir naujų talentingų komandų“. M. Gusmanas buvo atleistas po kritikos iš karą palaikančių tinklaraštininkų, kurie buvo nepatenkinti jo kelione į Šušos pasaulinį žiniasklaidos forumą Azerbaidžane, kur kalbėjo prezidentas Ilhamas Alijevas. Pokalbio metu M. Gusmanas sakė, kad Azerbaidžanas vykdo „visiškai unikalią užsienio politiką“. „Jūsų politika grindžiama tam tikrais, mano nuomone, labai aiškiais ir labai subalansuotais politiniais principais“, – sakė M. Gusmanas, lygindamas I. Alijevą su „virtuozišku smuikininku“. Forume taip pat dalyvavęs politologas Sergejus Markovas taip pat kritikavo tinklaraštininkus. Abu jie giria I. Alijevą tuo metu, kai „mūsų žurnalistai laikomi įkaitais Azerbaidžano požemiuose“, – „Telegram“ platformoje rašė Sergejus Kolasnikovas, „Zergulio“ kanalo autorius. Aleksandras Kocas, „Komsomolskaja pravda“ „karo korespondentas“, pridūrė, kad M. Gusmanas ir S. Markovas keliavo į Azerbaidžaną „nusilenkti“ I. Alijevui. 75 metų M. Gusmanas gimė Baku. Jis yra žurnalistas, radijo ir televizijos laidų vedėjas, nuo 1999 m. ėjęs TASS naujienų agentūros generalinio direktoriaus pirmojo pavaduotojo pareigas. Jis taip pat vadovauja UNESCO tarptautinės komunikacijos plėtros programos Rusijos komitetui ir turi nusipelniusio kultūros darbuotojo bei nusipelniusio Rusijos žurnalisto titulus. Azerbaidžano ir Rusijos santykių krizė prasidėjo po AZAL lėktuvo katastrofos 2024 m. gruodžio 25 d. Lėktuvas skrido iš Baku į Grozną, tačiau jį numušė oro gynybos sistemos ir jis sudužo Kazachstane. Liepos viduryje Baku paskelbė, kad rengia Maskvai ieškinį. Jis pridūrė, kad ketina kreiptis į tarptautinį tribunolą, nes „septynis mėnesius Azerbaidžanas negavo jokio reikšmingo atsakymo iš Rusijos pusės“ dėl tyrimo eigos. Šalių santykiai dar labiau pablogėjo po masinių azerbaidžaniečių diasporos narių sulaikymų Rusijoje ir rusų Azerbaidžane. Birželio pabaigoje Jekaterinburgo teisėsaugos institucijos sulaikė apie 50 žmonių iš Azerbaidžano, kad ištirtų jų dalyvavimą žmogžudystėse ir išpuoliuose, įvykdytuose 2001–2011 m. Du pagrindiniai įtariamieji, broliai Husseinas ir Ziaddinas Safarovai, tyrimo metu buvo nužudyti. Reaguodamos į tai, Azerbaidžano saugumo pajėgos sulaikė ir sumušė daugiau nei 10 rusų ir atliko kratas „Sputnik Azerbaijan“ redakcijoje, suimdamos du jos darbuotojus.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|