7 mln. Rusijos turistų. 42,66 mlrd. eurų ir ketina padvigubinti. Ši šalis tapo rojumi rusų turistams

Turkijos Rivjerą praėjusiais metais aplankė daugiau nei 57 mln. turistų. Pasak statistikos, šalies pelnas iš turizmo pernai pasiekė 42,66 mlrd. eurų. Šiemet ji pasiruošusi pelną padvigubinti ir pritraukti 7 mln. Rusijos turistų, kuriems užvertos durys į Europos Sąjungą, rašo naujienų portalas „Ukrajinska pravda“.

Neatsitiktinai Antalija pradėta vadinti „Maskva prie Viduržemio jūros“, o į geopolitinę situaciją reaguojantys, bet užsidirbti norintys kelionių organizatoriai atostogų atvykstantiems ukrainiečiams specialiai parenka viešbučius paženklintus „jokių rusų“.

2024 m. Turkija priėmė 57 mln. turistų – daugiau nei bet kada anksčiau. Daugiausia lankytojų buvo iš Rusijos, antroje vietoje – vokiečiai. Šie rodikliai ne visada buvo tokie aukšti. Po daugybės teroro aktų 2015 m., Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybės pareiškimų apie bandymą įvykdyti valstybės perversmą 2016 m. ir nepaprastosios padėties įvedimo, daug užsieniečių dėl saugumo priežasčių ėmė vengti Turkijos Rivjeros.

Tačiau dabar turizmas laikomas viena iš prezidento R.T.Erdogano režimo atramų susilpnėjusios ekonomikos sąlygomis. Daugelį metų šalis susidurdavo su dideliu užsienio prekybos deficitu, o vietos valiuta lira smarkiai nuvertėjo. Užsienio turistų atnešami doleriai ir eurai padeda iš dalies subalansuoti padėtį.

Rusai Turkijoje buvo laukiami ne visada. Pasak straipsnio, prisijungusi prie NATO, Turkija ėmė laikyti Sovietų Sąjungą grėsme ir nusprendė, kad jai geriau būti Vakarų saugumo struktūros dalimi. Tuo tarpu Maskva taip pat laikė Turkiją grėsme ir įtariai žiūrėjo į Ankaros bendradarbiavimą su Vakarais.

Turkijos ir Rusijos santykiai pasikeitė pasibaigus Šaltajam karui. 2001 m. šalis pasirašė „Bendrą veiksmų planą dėl bendradarbiavimo Eurazijoje“.

Kai 2002 m. Turkijoje į valdžią atėjo Teisingumo ir plėtros partija, iki šiol esanti valdžioje, Ankara pradėjo laikyti Rusiją diplomatine ir ekonomine partnere.

Paskutiniąjame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje Turkija tapo pagrindine poilsio vieta turistams iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų.

Turkijos statistikos instituto (TUIK) duomenimis, kasmetinis Rusijos turistų srautas nuolat auga: nuo 1,3 mln. 1996 m. iki 7 mln. 2019 m. – tai didžiausias skaičius tarp turistų iš kitų šalių.

Ukrainiečiai taip pat pradėjo aktyviai keliauti į Turkiją. Paklausa išaugo nuo 90 tūkst. lankytojų 1996 m. iki 1,5 mln. 2019 m.

„Rusijos ir Ukrainos turistai yra nepaprastai svarbūs Turkijos turizmui. Pandemijos metu, kai Europos šalys ėmėsi rimtų priemonių, turistai iš Rusijos ir Ukrainos užkirto kelią visiškam sektoriaus žlugimui“, – pripažino opozicijos turkų deputatas Chetinas Osmanas Budakas, kurį cituoja „Ukrajinska pravda“.

Po to, kai 2015 m. Turkijos karinės pajėgos numušė Rusijos karinį lėktuvą virš Sirijos ir Turkijos sienos, Kremlius laikinai uždraudė kelionių pardavimą ir sustabdė skrydžius į šią šalį.

Rusų turistai Turkijoje muša rekordus: 2023 m. šalyje jų apsilankė 6,3 mln. Tačiau Rusiją turizmo tikslais tais pačiais metais aplankė tik 100 tūkst. turkų.

Maskva turi svertų sužludyti stabilias Turkijos vyriausybės pajamas iš turizmo sektoriaus. Po to, kai 2015 m. Turkijos karinės pajėgos numušė Rusijos karinį lėktuvą virš Sirijos ir Turkijos sienos, Kremlius laikinai uždraudė kelionių pardavimą ir sustabdė skrydžius į šią šalį. Dėl to 2016 m. Rusijos turistų skaičius Turkijoje sumažėjo nuo 3,5–4,5 mln. iki 800 tūkst.

Vėliau santykiai vėl pagerėjo ir šis rodiklis vėl išaugo, tačiau nesugebėjimas pritraukti tokių didelių turistų grupių iš kitų šalių laikomas Ankaros pažeidžiamumo veiksniu.

Vien per 2025 m. sausio–vasario mėn. Turkija priėmė 370 tūkst. turistų iš Rusijos. Iki metų pabaigos turkai planuoja priimti 7 mln. rusų.

„Verslas Rusijos rinkoje klesti“, – pripažino viešbučių asociacijos atstovas Kaanas Kavaloglu.

Ankaros politiką dėl karo Ukrainoje amerikiečių analitinis centras „The Washington Institute for Near East Policy“ apibūdina kaip „proukrainietišką, bet ne antirusišką“.

Viena vertus, Turkija pasmerkė Rusijos invaziją, parėmė Ukrainos teritorinį vientisumą ir teikia jai karinę pagalbą. Kita vertus, ji neprisijungė prie Vakarų sankcijų prieš Rusiją ir toliau prekiauja su Maskva. Vadovaudamasi šiuo požiūriu, Turkija leido abiejų šalių piliečiams ieškoti laikino ar nuolatinio prieglobsčio savo šalyje.

Iki 2022 m. rugsėjo mėn. šalis priėmė mažiausiai 145 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių. Iki 2023 m. vasaros jų skaičius sumažėjo iki 46 tūkst.: dauguma grįžo į Ukrainą, išvyko į kitas šalis arba rado kitų būdų likti Turkijoje, ypač per „auksines vizas“. Iki 2023 m. vasaros 40 tūkst. ukrainiečių turėjo trumpalaikius leidimus gyventi šalyje, užimdami devintą vietą pagal šį rodiklį.

Rusai šiame reitinge pakilo dar aukščiau. Iki Rusijos invazijos į Ukrainą daugiausia trumpalaikių migrantų į Turkiją siuntė Irakas, o Rusija užėmė penktąją vietą. Tačiau 2022 m. rusų dalis išaugo nuo 5 proc iki 10 proc., o 2023 m. vasarą trumpalaikio gyventojo statusą Turkijoje turėjo 145 tūkst. žmonių.

Valiutos keityklose Antalijoje Rusijos rublis yra trečias po euro ir dolerio, restoranų meniu dažnai spausdinami kirilica, rajonuose, kur gyvena daug rusų, siūlomi rusų virtuvės patiekalai. Be to, ukrainiečiai ir rusai aktyviai perka nekilnojamąjį turtą Turkijoje. Ukrainiečių paklausa būstui 2021–2022 m. išaugo 106 proc. (2 572 butai). Tuo tarpu rusai 2022 m. užėmė pirmąją vietą pirkėjų reitinge – užfiksuotas augimas 208 proc. (16 582 butai).

„Maskva prie Viduržemio jūros“

2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą padarė Antaliją dar populiaresnę. Kai ES šalys užtrenkė duris rusams, Turkija ne tik nepalaikė sankcijų režimo, bet ir išlaikė bevizio režimo susitarimą su Maskva.

Valiutos keityklose Antalijoje Rusijos rublis yra trečias po euro ir dolerio, restoranų meniu dažnai spausdinami kirilica, rajonuose, kur gyvena daug rusų, siūlomi rusų virtuvės patiekalai, o miesto prekybos centrų svetainės, be turkų ir anglų, yra prieinamos ir rusų kalba.

Didelis turistų ir migrantų iš Rusijos antplūdis lėmė staigų kainų kilimą. Butai Antalijoje pabrango nuo 100 tūkst. iki 500 tūkst. dolerių.

Tarp Rusijos migrantų, kurie apsigyveno Turkijoje po Rusijos invazijos į Ukrainą, išskiriamos dvi didelės bangos. Pirmoji – tie, kurie išvyko 2022 m. pavasarį: Kremliaus politiniai oponentai, žiniasklaidos atstovai ir IT specialistai. Antroji – tie, kurie pabėgo nuo Vladimiro Putino 2022 m. rugsėjo mėn. paskelbtos dalinės mobilizacijos.

„Stambulas, Izmiras ir Antalija tapo patraukliomis vietomis įvairų statusą turintiems rusams, kurie norėjo išvengti Vakarų sankcijų ar Kremliaus persekiojimo arba tiesiog išvežti savo turtą į užsienį. Tarp jų yra ir oligarchai (Romanas Abramovičius ir Dmitrijus Kamenščikas), ir Aleksejaus Navalno kovos su korupcija fondo dalyviai“, – rašo „Ukrajinska pravda“.