„Per ateinančius dvejus metus.“ Nabiullina skelbia Rusijos likimą

Rusijai gresia dar vieni ekonominio sąstingio metai, ir tikimasi, kad rusai „susiverš diržus“, teigiama atnaujintoje Centrinio banko prognozėje. Pasak Centrinio banko pirmininko pavaduotojo Aleksejaus Zabotkino, liepos mėnesio versija bus svarbiausio Centrinio banko dokumento – „Pagrindinių pinigų politikos krypčių“ – pagrindas ateinantiems trejiems metams.

Naftos kainos prognozė sumažinta iki 55 JAV dolerių už barelį „Ural“ naftos 2025–2026 m. Ankstesnėje, balandžio mėnesio versijoje, ji jau buvo sumažinta – nuo 65 iki 60 JAV dolerių už barelį.

„Tokiomis sąlygomis taip pat šiek tiek sumažinome eksporto ir einamosios mokėjimų balanso sąskaitos prognozę ateinantiems dvejiems metams“, – sakė Centrinio banko pirmininkė Elvira Nabiullina.

Po 4,1 % augimo 2023–2024 m., šiais metais Rusijos ekonomika pridės tik 1–2 % ir 2026 m. išliks ant sąstingio ribos, prognozuoja Centrinis bankas: augimas bus 0,5–1,5 %.

Vartotojams, kuriems smogė infliacijos šuolis, lengviau netaps: jei 2024 m. rusai padidino vartojimą 5,4 %, tai šiais metais augimas bus tik menki 0,5–1,5 % ir toks pat 2026 m., mano reguliuotojas.

Centrinio banko duomenimis, investicijų augimas gali sulėtėti beveik iki nulio: šiais metais jis sieks 1,5–3,5 %, o kitais metais – 0–2 %.

Prekybos karai apribos paklausą, o padidėjusi OPEC+ gamyba padidins naftos pasiūlą, naftos kainos prognozės sumažinimą paaiškino E. Nabiullina.

Ekonominės plėtros ministerija savo prognozę peržiūrėjo maždaug tokiu pačiu būdu: biudžeto pakeitimai pagrįsti vidutine 56 USD už barelį kaina šiais metais ir 61 USD kitais metais. Remiantis Centrinio banko prognoze, eksportas sumažės nuo 414 mlrd. iki 410 mlrd. dolerių 2025 m. ir nuo 424 mlrd. iki 419 mlrd. dolerių 2026 m.

Centrinis bankas nepateikia rublio kurso prognozių, tačiau E. Nabiullina pažymėjo, kad didelės palūkanų normos palaiko rublio turto patrauklumą Rusijos piliečiams ir įmonėms, palyginti su užsienio turtu, o tai „kartu su nuosaikesne importo paklausa užtikrina rublio kurso stabilumą“.

Centrinis bankas šiek tiek padidino importo prognozę – nuo 303 mlrd. dolerių šiais metais ir 314 mlrd. dolerių kitais metais atitinkamai iki 306 ir 317 mlrd. dolerių.

Didelės palūkanų normos atvėsino ekonomiką, jos perkaitimas mažėja, pažymi Centrinis bankas. „Vartotojų paklausa palaipsniui lėtėja, kreditai auga nuosaikiu tempu“, – po palūkanų normos sumažinimo savo kalbą pradėjo E. Nabiullina.

Gamintojai mažina lūkesčius dėl padidėjusios paklausos, ypač vartotojų segmente, o kai kurių prekių kainos netgi krenta jau kelis mėnesius iš eilės, pažymėjo ji, pateikdama pavyzdžius – kompiuterius, planšetinius kompiuterius ir buitinę techniką. Pasak Centrinio banko vadovės, būtent ilgalaikio vartojimo prekių kainose stipriausiai ir greičiausiai pasireiškia aukštų palūkanų normų poveikis – tiek dėl vartojimo paskolų sumažėjimo, tiek dėl rublio stiprėjimo.

Tačiau nepaisant kainų, rusai neskuba didinti vartojimo. Dmitrijus Belousovas iš analitinio centro CMACS, kuris yra artimas valdžiai, rašo apie „Rusijos ekonomikoje besiformuojančią paklausos krizę“.

E. Nabiullina žada griežtas sąlygas išlaikyti „gana ilgą laiką“, todėl situacija greičiausiai nepasikeis ir 2026 m.

Neverta tikėtis ir vyriausybės paklausos. Centrinis bankas išlaikė bendro vartojimo augimo prognozę 0,5–1,5 % 2025–2026 m.

Valdžia bando rasti pinigų karui perskirstydama esamas lėšas. Federacijos Tarybos biudžeto komiteto vadovas Anatolijus Artamonovas šias galimybes įvertino 2 trilijonais rublių. Apie tą patį kalbėjo finansų ministras Antonas Siluanovas, o Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko paskelbė „griežto taupymo“ režimą. „Rudenį biudžeto politikoje nesitikime jokių staigmenų“, – sakė E. Nabiullina.

Ekonomika išeikvojo savo spartaus augimo išteklius, pažymėjo E. Nabiullina, ir apie tą patį kalbėjo V. Putino administracijos vadovo pavaduotojas ekonomikai Maksimas Oreškinas.

Tarp šių išteklių jie įvardijo personalo rezervus, laisvus gamybos pajėgumus, NWF rezervus ir galimybę didinti biudžeto išlaidas, taip pat bankų sistemos kapitalo rezervą.

Todėl, nežengus „žingsnio ne į priekį, o aukštyn“ (M. Oreškino išsireiškimas), plėtra sustos. Panašu, kad susiformavo „stagnacijos ekonomika“, daro išvadą Makroekonominės analizės ir trumpalaikio prognozavimo centro (CMASF) ekspertai.