Rusija prieš NATO. Baltijos šalių konfliktas eskaluojamas

Saugumo ekspertai ateinančiais mėnesiais tikisi tolesnių jūrų konfliktų tarp Rusijos ir Europos NATO šalių, besiribojančių su Baltijos jūra. Danija vis daugiau dėmesio skiria Rusijos „šešėliniam laivynui“.

„Europa turi ruoštis tolesniam konflikto su Rusija eskalavimui Baltijos jūroje“, – rašo „Deutsche Welle“.

Berlyne įsikūrusio Mokslo ir politikos fondo (SWP) atstovas Helge Adriansas prognozuoja, kad gerokai padaugės atvejų, kai Rusijos karinis jūrų laivynas lydės Rusijos „šešėlinius“ tanklaivius Šiaurės ir Baltijos jūrose. Remiantis jo analize, kitas konflikto su Rusija eskalavimo Baltijos jūros regione etapas yra neišvengiamas.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į naujausią ES sankcijų paketą, kuris, be kita ko, apima Rusijos naftos ir gamtinių dujų eksportą. Jis taip pat atkreipia dėmesį į nuolatinį RF karinių pajėgų telkimą, pavyzdžiui, Ladogos ežero vandenyse netoli Sankt Peterburgo.

Nuo šių metų pradžios Danija sugriežtino vadinamųjų „šešėlinių“ tanklaivių kontrolę. Tai – tanklaiviai, kurie greičiausiai veikia Rusijos vardu ir dažnai turi neaiškias nuosavybės struktūras.

Po DW užklausos Danijos jūrų administracija (DMA) patvirtino, kad nuo vasario mėnesio netoli Skageno miesto buvo patikrinta daugiau nei 60 tanklaivių. Tarp jų galėjo būti vadinamojo Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivai.

Du iš jų buvo sulaikyti dėl susirūpinimo dėl jūrų saugumo, aplinkos apsaugos ir jūrininkų apsaugos. „Danijos jūrų administracija sustiprino pastangas užtikrinti, kad prie Skageno krantų inkarus išmetę tanklaiviai atitiktų reglamentus“, – teigiama rašytiniame atsakyme.

Šios priemonės atitinka ES sankcijas Rusijos žaliavų pramonei, kuri remia agresyvų Maskvos karą prieš Ukrainą.

Tačiau pagal tarptautinę jūrų teisę Baltijos jūros valstybės privalo garantuoti laisvą laivų judėjimą.

„Riba, nuo kurios tokia šalis kaip Danija gali patikrinti laivą savo išskirtinėje ekonominėje zonoje jūroje, į jį įlipti ir galiausiai neleisti jam tęsti kelionės, yra labai aukšta“, – interviu DW sako Christianas Buegeris iš Kopenhagos universiteto.

Ši riba peržengiama, pavyzdžiui, kai laivas neturi vėliavos arba kai vakar plaukiojo su Panamos vėliava, o šiandien – su Liberijos vėliava. Tuomet valdžios institucijos gali manyti, kad laivas neturi pilietybės, o tai draudžia tarptautinė jūrų teisė. Be to, jei kyla grėsmė aplinkai, konkreti valstybė gali imtis tokių priemonių, aiškina Christianas Buegeris.

Todėl DMA, stabdydama laivus prieš Skageną, visų pirma remiasi saugos ir aplinkos apsaugos standartais.

„Tokių priemonių imamasi reaguojant į senesnių laivų, gabenančių naftą per Danijos sąsiaurius, judėjimą, kurie kelia padidėjusią riziką ir susirūpinimą dėl jūrų saugumo, jūrininkų ir aplinkos“, – priduria ekspertas.

Tačiau Rusija šias priežastis laiko pretekstu. Gegužės pabaigoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija saugos laivybos eismą „visomis teisėtomis priemonėmis“. Svarstoma galimybė Rusijos prašymu panaudoti laivuose saugumo pajėgas.

Ch. Buegeris perspėja apie konflikto eskalavimą Baltijos jūros regione. „Iš esmės dabar reikia pamatyti, kaip kita pusė reaguos į atliktus veiksmus“, – sakė jis DW.

Europa turi „pasiruošti įtampos eskalavimui su Rusija, kuris vyks ne tik jūroje“. „Manau, kad dronų naudojimą matysime vis dažniau“, – sako ekspertas, liepą išleidęs naują knygą apie tarptautinę politiką jūrose ir vandenynuose.

Danija iki šiol iš amerikiečių gamintojo įsigijo dešimt vadinamųjų burinių dronų, skirtų jūrų eismui stebėti.

„Tai labai lanksčios platformos, savo forma šiek tiek primenančios burlaivius, kurios gali būti aprūpintos įvairiais elektroniniais jutikliais ir kameromis“, – aiškina Ch. Buegeris.

Tuo pačiu metu jis ir jo tyrimų komanda pastebėjo vis daugiau nežinomos kilmės incidentų, įtariamų iš Rusijos pusės. „Tokių incidentų greičiausiai bus vis daugiau“, – sakė jis DW.

„Įsivaizduojama, kad šie dronai gali sugadinti vėjo jėgainių parką, o tai gali paaštrinti konfliktą“, – pridūrė jis.

Kopenhagoje dirbantis tyrėjas perspėja: „Labiausiai tikėtina, kad šiais metais galime tapti tokių incidentų liudininkais“.