„Tai smūgis. Rusija lieka už borto. Putinas pasius“

Kazachstanas tolsta nuo Rusijos: prezidentas pateikė Erdoganui prašymą, kuris įsiutins Putiną.

Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas oficialiai paprašė Turkijos vadovo Recepo Erdogano išplėsti naftos eksportą aplinkkeliu – Baku-Tbilisis-Džeichano (BTC) naftotiekiu, aplenkiant Rusiją. Šis sprendimas patvirtina didėjantį Astanos energijos nutekėjimą į Vakarus ir Turkiją bei skaudžiai paveikia Maskvos ekonominius interesus, praneša „Reuters“.

Kazachstanas didina spaudimą

Šis naftotiekis yra viena iš pagrindinių alternatyvų Rusijos maršrutams. Jau 2025 m. pirmąjį pusmetį eksportas per BTC išaugo 13 % ir sudarė 785 tūkst. tonų, nepaisant infrastruktūros apribojimų ir žaliavų kokybės reikalavimų. Kazachstanas toliau aktyviai modernizuoja Aktau uostą, kad paspartintų naftos tiekimą į Baku jūra, taip pat svarsto projektą tiesti transkaspijos naftotiekį.

Maskva praranda kontrolę ir pajamas

Šiandien daugiau nei 80 % Kazachstano naftos vis dar patenka į Europą per Rusijos Kaspijos vamzdynų konsorciumo (KKP), kurį Kremlius laikė kone vienintele alternatyva. Tačiau dabar šiam „monopolijos čiaupui“ iškilo grėsmė: Kazachstanas atkakliai tiesia lygiagrečius maršrutus.

Smūgis Rusijos interesams akivaizdus

1. Tranzito pajamų praradimas: Rusija uždirba pinigus transportuodama Kazachstano naftą per savo teritoriją. Perėjimas prie BTC ir ateityje Transkaspijos maršruto sumažina šias pajamas.

2. Mažėjanti įtaka: Kazachstanas demonstruoja vis didėjantį savarankiškumą ir ignoruoja Maskvos bandymus išlaikyti energetikos dominavimą regione.

3. „Naftos imperijos“ griovimas: Vakarų prekybininkai vis dažniau reikalauja įrodymų, kad nafta iš Rusijos uostų nėra rusiška. Kazachstano nafta, tekanti Rusijos naftotiekiais, dažnai praranda savo „kilmės grynumą“. Dėl to alternatyvūs maršrutai tampa politiškai ir ekonomiškai patrauklesni.

Paskutinė vinis į karstą

Net Rusijos pareigūnai pripažįsta šią problemą. Pasak KKP vadovo Nikolajaus Gorbano, „KKP alternatyvos nėra“, tačiau realybė rodo ką kita. Kazachstanas palieka Rusiją už borto – ne tik ieško aplinkinių vamzdynų, bet ir juos stato, investuoja į juos ir pasirašo sutartis.

Rusija rizikuoja prarasti vieno iš paskutiniųjų įtakos svertų posovietinėje erdvėje – energijos tranzito – kontrolę. Ir nors Kremlius bando gelbėti savo reputaciją, vis daugiau buvusių „sąjungininkų“ renkasi maršrutus, kurie neapima Maskvos.