Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pasaulis |
Tai diplomatinė dūmų uždanga tolesnėms karinėms operacijoms.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Pirmadienį Donaldas Trumpas paskelbė, kad reaguodamas į šalies įsigytą rusišką naftą, jis reikšmingai padidins tarifus Indijai. Įraše „Truth Social“ platformoje D. Trumpas pareiškė, kad Indija ne tik perka didelius kiekius rusiškos naftos, bet ir dalį jos parduoda atviroje rinkoje, gaudama didelį pelną. „Jiems nerūpi, kiek žmonių Ukrainoje žūsta nuo Rusijos karo mašinos rankos“, – rašė D. Trumpas. „Dėl šios priežasties aš reikšmingai padidinsiu tarifus, kuriuos Indija moka JAV.“ Pezidentas nenurodė, kiek padidės tarifai. Anksčiau jis teigė, kad jie kils iki 100 procentų. Praėjusią savaitę jis paskelbė apie 25 procentų tarifą iš Indijos importuojamoms prekėms ir nenurodytą baudą šaliai, perkančiai rusiškus ginklus, tačiau tuo metu nepateikė jokių detalių. JAV prezidento veiksmai susiję su užsitęsusiu karu Ukrainoje, kurį D. Trumpas žadėjo greitai užbaigti, tačiau susidūrė su ryžtingu Maskvos pasipriešinimu. Po pirmųjų Amerikos lyderio palankių gestų Rusijos atžvilgiu, ekspertai mato augantį nusivylimą ir nekantrumą dėl Vladimiro Putino pozicijos. Kremlius parodė susidomėjimo paliaubomis stoką, o taikos derybų su JAV atstovais metu rusai pradėjo vienus rimčiausių bombardavimų ir oro smūgių prieš Ukrainą. Tuo pačiu metu Kremlius pareiškė esąs pasirengęs vesti derybas, kurios iš esmės tarnavo kaip diplomatinė dūmų uždanga tolesnėms karinėms operacijoms, nepaisant to, kad Kyjivas sutiko su 30 dienų besąlyginėmis paliaubomis jūroje, sausumoje ir ore. Rusijos sprendimų priėmėjų pozicija privertė D. Trumpą pasitraukti iš diplomatinio tarpininko vaidmens ir jis smarkiai suintensyvino savo retoriką Rusijos atžvilgiu, liepdamas iki rugpjūčio 8 d. sudaryti paliaubas su Ukraina. Jis taip pat pabrėžė, kad žino, kokio atsako tikėtis iš Maskvos, ir kad imsis veiksmų Rusijos ekonomikai susilpninti, įvesdamas antrinius tarifus prekėms iš šalių, kurios vis dar prekiauja su Rusija. Tarp jų Kinija ir Indija yra didžiausios rusiškų žaliavų importuotojos. Antriniai tarifai (kartais dar vadinami „antrinėmis sankcijomis“) yra ekonominės politikos priemonė, kuria apribojimai nustatomi ne tiesiogiai sankcijų apimtai šaliai, o trečiųjų šalių subjektams, kurie bendradarbiauja su ta šalimi arba pažeidžia jai nustatytas sankcijas. Nors prekyba tarp Rusijos ir JAV beveik neegzistuoja, smūgis Indijai privers Naująjį Delį persvarstyti žaliavų importą iš šalies, kuri tokiu būdu finansuoja savo karo mašiną. Bet ar D. Trumpas turi kokių nors realių įrankių? Tuo tarpu „Reuters“, remdamasi dviem anoniminiais Indijos vyriausybės pareigūnais, praneša, kad Indija neketina atsisakyti rusiškos naftos pirkimo, nepaisant Amerikos grasinimų. Šie šaltiniai pabrėžia, kad šis sprendimas kyla iš šalies energetinių interesų. Tačiau prieš kelias dienas „Reuters“ pranešė, kad kelios Indijos naftos perdirbimo gamyklos sustabdė rusiškos naftos pirkimą. „Indian Oil Corp“, „Hindustan Petroleum Corp“, „Bharat Petroleum Corp“ ir „Mangalore Refinery Petrochemical Ltd.“ praėjusią savaitę atsisakė rusiškos žalios naftos tiekimo. Tai lėmė mažėjančios nuolaidos rusiškai naftai ir didėjantis Jungtinių Valstijų spaudimas. Indija, trečia pagal dydį naftos importuotoja pasaulyje, iki šiol išliko pagrindine jūra gabenamos rusiškos naftos gavėja. Tačiau pastaruoju metu valstybinės naftos perdirbimo gamyklos pradėjo ieškoti alternatyvių naftos šaltinių, daugiausia dėmesio skirdamos Artimiesiems Rytams, įskaitant Murbano naftą iš Abu Dabio, ir Vakarų Afrikos šalims. Privačios naftos perdirbimo gamyklos, tokios kaip „Reliance Industries“ ir „Nayara Energy“ (kurių didžioji dalis priklauso Rusijos „Rosneft“), yra sudariusios metines sutartis su Maskva ir išlieka didžiausiomis rusiškos naftos pirkėjomis Indijoje. 2025 m. pirmąjį pusmetį jos sudarė beveik 60 procentų šalies kasdienio naftos importo. Rusija išlieka didžiausia Indijos naftos tiekėja, sudaranti apie 35 procentus viso šalies poreikio. Tačiau pokyčiai pasaulinėje rinkoje ir didėjantis tarptautinis spaudimas gali turėti įtakos būsimiems abiejų šalių prekybos santykiams.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|