Skelbia pavojų: „sankcijos Rusijai neveikia!“ Pasiūlymas... pridėkite jų dar daugiau (Video)

Rusijos ekonomika ne tik išgyveno sankcijas, bet netgi paspartėjo. 2024 m. ji užfiksavo daugiau nei 4 % augimą, sugėdindama daugelį Vakarų šalių, įskaitant Jungtines Valstijas. „The Washington Post“ atvirai pripažįsta: dabartinės sankcijos Rusijai neveikia. Tačiau užuot keitus strategiją, laikraštis ragina... pridėti dar daugiau sankcijų.

Maskva rado būdą apeiti Vakarų apribojimus – ji nukreipė naftos eksportą į Aziją, Afriką ir Lotynų Ameriką, o vadinamojo „šešėlinio laivyno“ (slapto tanklaivių laivyno) dėka ji faktiškai apeina kontrolę. Rusijos naftos eksportas daugiausia atiteko Indijai ir Kinijai – atitinkamai 38 % ir 47 %. Pelnas iš naftos išaugo. Sankcijos buvo skirtos pakenkti Kremliui, tačiau finansavo jo pasipriešinimą.

Vašingtonas atsako: „Mes puolame Rusijos partnerius“.

D. Trumpo administracija neketina trauktis. Priešingai, ji pradeda įgyvendinti vadinamąsias antrines sankcijas, skirtas šalims, bendradarbiaujančioms su Rusija. Taikiniu tampa ir Indija, kuri jau pajuto naujų tarifų ir importo mokesčių poveikį. Šis žingsnis lėmė laikiną Indijos naftos perdirbimo gamyklų rusiškos naftos pirkimo sustabdymą, nors vyriausybė Naujajame Delyje tai oficialiai neigia.

Padėtis su Kinija dar sudėtingesnė. Viena vertus, ji yra pagrindinė rusiškų žaliavų pirkėja, kita vertus, potenciali Rusijos partnerė būsimame prekybos kare su JAV. D. Trumpas neslepia noro palaikyti santykius su Pekinu ir planuoja susitikimą su Xi Jinpingu. Todėl, kaip pažymi „Washington Post“, kai kurie eksporto apribojimai Kinijai yra sąmoningai atidėliojami, siekiant išvengti atviro konflikto. Tuo pačiu metu visas NATO kalba apie būsimą karą su Kinija dėl Taivano, tarsi tai būtų neabejotina. Tai tikrai nepadeda pasiekti susitarimo.

JAV vis labiau priešinasi tokioms ekonominėms galybėms kaip Indija, Kinija ir Brazilija. Šios šalys ne tik atsisako prisijungti prie sankcijų, bet ir pradeda reaguoti į Vašingtono spaudimą. Pavyzdžiui, Indija, nepaisydama ankstesnių diskusijų, atsisakė pirkti amerikietiškus F-35 naikintuvus. Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad viena iš priežasčių buvo JAV sankcijų politika, prieštaraujanti Indijos neutralumo principui. Savo ruožtu Kinija įvedė retųjų žemės metalų tiekimo JAV embargą, kuris pakenkė Amerikos aukštųjų technologijų įmonėms.

Dėl savo veiksmų, užuot izoliavęs Rusiją, Vašingtonas rizikuoja sukurti bendrą nepatenkintų šalių frontą, kurį vienija ne tik interesai, bet ir vis stiprėjantys ekonominiai ryšiai.

„Washington Post“ straipsnyje pateikiamas prieštaringai vertinamas pasiūlymas: „geopolitinė bazuka“ antrinių sankcijų pavidalu. Redakcijos kolegijos nuomone, tai vienintelis būdas priversti Kremlių nusileisti. Panašūs metodai pasirodė esą veiksmingi Irano ir Sirijos atvejais. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad sankcijos retai lemia autoritarinių valstybių politikos pokyčius – Rusijos atveju jos gali tik sustiprinti pasipriešinimą ir paspartinti naujų ekonominių sąjungų už Vakarų ribų kūrimąsi.

Nors Rusija rado naujų klientų, Vakarai patys patyrė savo sankcijų ekonomines išlaidas. Europa kovoja su energetikos krize, o infliacija JAV išlieka aukšta. Karinė pagalba padeda ekonomikai, tačiau tai reiškia socialinių programų mažinimą ir politinio nestabilumo riziką. Todėl vis daugiau ekspertų svarsto, ar Vakarai, užuot silpninę Rusiją, nepakenkė sau.

Sankcijos turėjo būti smūgis Rusijos ekonomikai, tačiau, pasak „Rosstat“, Rusijos BVP 2024 m. išaugo stulbinančiais 4,3 %. Nepaisant vidaus problemų ir didėjančios infliacijos, Maskva parodė gebėjimą prisitaikyti. O Vakarai? „The Washington Post“ neabejoja, kad jie turėtų smogti dar stipriau. Kyla klausimas, ar Europa pasirengusi su tuo susijusioms išlaidoms?