Trumpas meta bombą: ultimatumas dėl Putino

Penktadienį baigėsi JAV prezidento 10 dienų ultimatumas V. Putinui nutraukti kovas Ukrainoje. Donaldas Trumpas grasino įvesti sankcijas ne tik Rusijai, bet ir šalims bei įmonėms, perkančioms rusiškas žaliavas. Baudžiamieji tarifai Indijai yra skirti kaip pavyzdys.

Ketvirtadienį netikėtai buvo paskelbta, kad planuojamas D. Trumpo ir V. Putino susitikimas. Rusų teigimu, jis galėtų įvykti kitą savaitę. Susitikimo vieta siūloma Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Jau kelias savaites D. Trumpas grasino, kad jei Rusija nepasiduos ir nenutrauks karo Ukrainoje, jai bus taikomos papildomos sankcijos. Dar liepos viduryje jis paskelbė, kad tai bus 100 % muitai Rusijos eksportui į JAV. Tačiau kadangi po invazijos į Ukrainą prekyba praktiškai nutrūko, jų veiksmingumas būtų ribotas, juolab kad RF pritaikė savo ekonomiką prie sankcijų režimo.

Todėl Donaldas Trumpas taip pat paskelbė antrines sankcijas šalims, kurios toliau importuoja Rusijos energijos išteklius, įskaitant dujas, uraną ir naftą, ir taikosi į vadinamąjį „šešėlinį laivyną“ – laivus, leidžiančius Rusijai eksportuoti naftą be sankcijų. Buvo net kalbama apie Senato įstatymo projektą, kuriuo būtų nustatyti 500 % tarifai prekiaujantiems su Rusija. Vėliau JAV prezidentas pradėjo kalbėti apie iki 100 % tarifą, o tada visiškai atsisakė nurodyti šių tarifų dydį.

Rugpjūčio pradžioje žurnalistų paklaustas, ar jis įvykdys savo grasinimus šalims, perkančioms rusišką naftą ir dujas, D. Trumpas atsakė, kad niekada neužsiminė apie ketinamų įvesti tarifų dydį.

„Likus dienai iki minėto ultimatumo galiojimo pabaigos, JAV prezidentas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo įvedamas papildomas 25 % tarifas importui iš Indijos. Tai reiškia, kad nuo rugpjūčio 27 d. beveik visoms iš Indijos importuojamoms prekėms bus taikomi 50 % ar didesni tarifai.

Indija yra šalis, pasirinkta išbandyti Donaldo Trumpo įtaką. Šalis patiria dvigubą spaudimą. Viena vertus, 18-ojo ES sankcijų paketo mechanizmai, kita vertus, baudžiamieji JAV tarifai. Padidinti tarifus dar 25 % – prieš pat ultimatumo galiojimo pabaigą – taip pat yra derybų taktika, nors jų įgyvendinimas atidėtas trims savaitėms“, – primena Lenkijos tarptautinių reikalų instituto (PISM) analitikas Tymonas Pastucha.

„D. Trumpas palaipsniui didina spaudimą. Šie veiksmai turi platesnį kontekstą, kuriuo siekiama priversti Rusiją sudaryti paliaubas, nutraukiant pajamų šaltinius“, –  priduria jis.

Nors JAV yra didžiausia Indijos prekybos partnerė, eksportas į šią šalį sudaro tik 2 % Indijos BVP. Apskaičiuota, kad kumuliaciniai 50 % tarifai gali sulėtinti Indijos ekonomikos augimą 0,6 %. Padidinus tarifus, būtų neigiamai paveikti pagrindiniai šalies ekonomikos sektoriai. Pažeidžiamiausios pramonės šakos yra juvelyrika, tekstilė, farmacija ir naftos perdirbimo gamyklos.

„Reuters“ duomenimis, 2025 m. Indija padidino naftos importą 1 %, palyginti su 2024 m., ir vidutiniškai pasiekė 1,75 mln. barelių per dieną. Rusija tapo pagrindiniu pigios naftos šaltiniu Indijai, nors prieš karą ji sudarė tik nedidelę dalį šalies tiekimo. Tačiau Maskva yra ilgametė ir patikima sąjungininkė, dešimtmečius remianti Delį. Indija perka ne tik naftą iš Rusijos, bet ir ginklus bei karinę įrangą. Ji taip pat naudoja branduolines technologijas energetikos sektoriuje.

Ministras pirmininkas N. Modi, kuris iki šiol sėkmingai balansavo tarp gerų santykių su JAV ir Rusija, atsidūrė keblioje padėtyje.

„Pasak kai kurių komentatorių, antrinės sankcijos yra skirtos tam, kad būtų galima nustatyti, kas yra tikrieji JAV sąjungininkai didėjant konkurencijai su Kinija“, – teigia PISM analitikas.

Jis pabrėžia, kad Indijos sprendimas potencialiai atsisakyti rusiškos naftos yra pirmiausia politinis. „Atsisakyti rusiškos naftos Indijai nėra ekonominė ar techninė problema. Šalis gali greitai nukreipti importą ir pirkti naftą, pavyzdžiui, iš Persijos įlankos šalių. Ji turi ryšių, o jos naftos perdirbimo gamyklos taip pat yra technologiškai pasirengusios perdirbti naftą iš šio šaltinio, nes ją perdirbo jau daugelį metų.“ Indijai ekonominės išlaidos būtų nereikšmingos, o svarbiausia yra prekybiniai santykiai su JAV ir politiniai santykiai su Rusija, pabrėžia Tymonas Pastucha.

Kol kas iš Indijos gaunamos žinutės nerodo, kad ministras pirmininkas N. Modi pasiduos D. Trumpo spaudimui.

Pranešama, kad JAV prezidentas savo tolesnius veiksmus susiejo su specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo ir Rusijos prezidento susitikimo rezultatais. D. Trumpas susitikimą pavadino „labai vaisingu“ ir teigė, kad „padaryta milžiniška pažanga“. Tai kelia klausimų dėl ultimatumo poveikio.

JAV prezidentas ketino penktadienį įvesti antrines sankcijas šalims ir įmonėms, perkančioms rusiškas žaliavas, trečiadienį „Reuters“ cituojamo Baltųjų rūmų pareigūno teigimu.

„Sunku nuspėti, ar D. Trumpas iš tikrųjų įvykdys savo grasinimus. JAV prezidento siunčiami signalai yra prieštaringi. Viena vertus, baudžiamieji tarifai Indijai ir galutinio termino garantijos.“ Kita vertus, T. Pastucha teigia, kad S. Witkoffo derybos su V. Putinu ir pranešimas apie galimą D. Trumpo ir V. Putino susitikimą sulaukė vidutiniškai teigiamų reakcijų.

„Pirmiausia D. Trumpas „nubaudė“ Indiją. Klausimas, kas bus kitas. Dalyvauja didžiausios naftos importuotojos iš Rusijos: Kinija, o ilgainiui – Turkija, kurios, įdomu tai, D. Trumpas iki šiol neminėjo. Nors derybos su Pekinu vyksta, o Indijos pavyzdys gali būti signalas, kad D. Trumpas nedvejos, didesnė problema JAV gali būti baudžiamųjų tarifų įvedimas Turkijai, kad ir kas būtų, svarbiai NATO sąjungininkei“, – teigia Tymonas Pastucha.

Tačiau pagrindinė Rusijos naftos gavėja yra Kinija. Be Indijos ir Kinijos, rusiškos naftos ir dujų importuotojai taip pat yra Irakas, Brazilija ir, svarbiausia, jau minėta Turkija. Šalis dar neprisijungė prie sankcijų Rusijai ir kartu planavo statyti dujų mazgą, kuris galėtų tiekti rusiškas dujas į Europą.

Remiantis CREA 2025 m. vasario mėn. ataskaitomis, Turkija sudarė 6 % Rusijos žalios naftos eksporto ir net 25 % Rusijos rafinuotų produktų eksporto.

Teoriškai Europos šalys, įskaitant Vengriją ir Slovakiją, taip pat galėtų būti įtrauktos į D. Trumpo sąrašą.

Vien nuo invazijos pradžios 2022 m. iki 2024 m. pabaigos šios šalys iš Rusijos importavo iš viso 27 mln. tonų naftos, kurios vertė siekia 13 mlrd. eurų. Be to, Budapeštas bendradarbiauja su „Rosatom“ dėl Pakšo atominės elektrinės plėtros. Tačiau birželį D. Trumpas panaikino sankcijas šiuo klausimu.

Baudžiamųjų tarifų taikymas šioms šalims mažai tikėtinas. JAV administracijos veiksmai daugiausia skirti jūra gabenamai naftai. Budapeštas ir Bratislava žaliavą importuoja vamzdynais, pabrėžia PISM analitikas.

Rusijos SGD importo į Europos Sąjungą problema išlieka. Praėjusiais metais ji siekė 16,5 mln. tonų. Tačiau ES politika iki 2027 m. palaipsniui nutraukti rusiškos naftos importą gali būti švelninanti aplinkybė.

D. Trumpas dar neužsiminė apie savo planus bausti ir Europos šalis, kurios vykdo verslo reikalus su Rusija arba perka rusišką naftą. Tačiau jos tapo jo artimo bendražygio taikiniu. Trečiadienį respublikonų senatorius Lindsey Grahamas kreipėsi į „Europos draugus, kurie padėjo Ukrainai“.

Aš tai labai vertinu. „Tačiau nei aš, nei kiti nepastebėjome, kad perkate naftą iš Indijos – tą pačią naftą, kurią Indija iš pradžių pirko iš Rusijos. Mes tai stebime. Turite nedelsiant liautis“, – pareiškė D. Trumpo sąjungininkas.

Remiantis 2024 m. duomenimis, didžiausios Europos naftos produktų iš Indijos gavėjos buvo Nyderlandai, JK ir Prancūzija.