Pasaulio užkampis. Kodėl Trumpo ir Putino susitikimui pasirinkta Aliaska?

Penktadienį numatytas Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo viršūnių susitikimas vyks Aliaskoje – vietoje, kuri yra vienodai nepatogi abiem lyderiams. Pasak Rusijos užsienio politikos patarėjo Jurijaus Ušakovo, šis pasirinkimas yra „visiškai logiškas“, nes Jungtines Valstijas ir Rusiją skiria vos 90 km per Beringo sąsiaurį. Tačiau skrydis iš Maskvos į Ankoridžą trunka apie 9 valandas, o iš Vašingtono – beveik 8.

Aliaska yra toli nuo Ukrainos ir jos Europos sąjungininkių, todėl jų interesai gali būti nustumti į antrą planą.

Nors pranešama, kad Trumpas nori leisti dalyvauti Volodymyrui Zelenskiui, sunku įsivaizduoti, kad Putinas su tuo sutiktų, nes jo tikslas – tiesiogiai derėtis su JAV prezidentu dėl sankcijų, prekybos ir NATO vaidmens Europoje, taip pat aptarti jo siūlomą teritorinių nuolaidų Ukrainai mainais už paliaubas.

Aliaskos pasirinkimas taip pat aiškinamas Putino saugumo problemomis, nes Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderį dėl karo nusikaltimų, susijusių su Ukrainos vaikų deportacija 2023 m.

Nei JAV, nei Rusija nepripažįsta šio teismo jurisdikcijos, o maršrutas per Arktį vengia skrydžių virš „nedraugiškų“ šalių.

Anksčiau JAV ir Rusijos bei JAV ir Sovietų Sąjungos viršūnių susitikimai dažnai vykdavo „šaltose“ vietose – pavyzdžiui, 2018 m. Helsinkyje, kur Trumpas sulaukė kritikos už tai, kad pareiškė pasitikįs Putinu labiau nei savo paties žvalgybos tarnybomis.

Šaltojo karo metu taip pat reikšmingas buvo 1986 m. Reikjavike įvykęs Reagano ir Gorbačiovo viršūnių susitikimas, kuris, nors ir baigėsi be susitarimo, buvo svarbus etapas diskusijose apie branduolinį nusiginklavimą.

Aliaskoje vyksiantis JAV ir Rusijos viršūnių susitikimas bus tik ketvirtas nuo 2010 m.

Nepaisant galimybės aptarti paliaubas Ukrainoje, perspektyvos išlieka niūrios, nes kovos tęsiasi, o Rusija reguliariai atakuoja Ukrainos miestus, bandydama priversti kaimynę pasiduoti.