„Na ką, prisisekime diržus. Naujas pasaulinis sukrėtimas jau čia pat“

Na, prisisekite saugos diržus: 2025 m. pabaigoje – 2026 m. pradžioje yra didelė ekonominės krizės tikimybė, rašo Anatolijus Amelinas, Ukrainos ateities instituto bendraįkūrėjas ir ekonominių programų direktorius.

Primenu, kad mes tai jau patyrėme. Per pastaruosius 30 metų pasaulis patyrė nemažai sukrėtimų: 1997–1998 m. Azijos krizę, 1998 m. Rusijos bankrotą, 2000–2002 m. interneto burbulą, 2007–2009 m. pasaulinę finansų krizę (pirmąją, kurios metu praradau daug pinigų), 2010–2012 m. euro zonos skolų krizę, 2014–2016 m. naftos rinkos žlugimą, 2020 m. COVID šoką ir 2023 m. bankų įtampą JAV ir Europoje.

Šios krizės turėjo bendrų bruožų: spartų skolinimo augimą ir turto pervertinimą, einamosios sąskaitos deficitą ir dideles trumpalaikes išorės skolas, priklausomybę nuo pigaus finansavimo, nepakankamą rizikos kontrolę ne bankų sektoriuje ir išorinių sukrėtimų – politinių, prekybinių, geopolitinių – sustiprėjimą.

Šiandien taip pat yra daug rizikos signalų. JAV pajamingumo kreivės inversija (2 s/10 s, 3 m/10 m.) ties -0,45 ir -0,90 procentinio punkto istoriškai buvo recesijos pranašas.

Pasaulinis augimas lėtėja iki 2,3 % 2025 m. Kinijoje tęsiasi būsto krizė, o LGFV skolos rizika kaupiasi. Prekybos barjerai ir tarifų eskalavimas išlieka. Didelės rizikos kredito segmentas ir nebankinės finansų įstaigos taip pat išlieka pažeidžiamos.

Kiti rodikliai taip pat nėra džiuginantys. W. Buffeto indeksas – akcijų rinkos kapitalizacijos ir BVP santykis – dabar yra apie 165 %, o tai rodo rinkos pervertinimą. CAPE „Shiller“ P/E yra 32,1, o tai taip pat rodo jos pervertinimą.

„Goldman Sachs“ ir Čikagos FED finansinių sąlygų indeksai rodo padidėjusį stresą, o VIX šuoliai virš 30–35 paprastai lydi neramumus. TED skirtumo padidėjimas daugiau nei 50–60 bazinių punktų rodo pasitikėjimo tarpbankine rinka stoką.

Ekspertai pasaulinės finansų krizės kilimo tikimybę per 12–18 mėnesių vertina 30–45 %. Pagrindinės priežastys – staigus JAV ir ES ekonomikos sulėtėjimas, prekybos karų eskalavimas, gilėjančios problemos Kinijoje ir likvidumo krizė nebankinėse įstaigose. Tai nėra 100 %, bet palyginimui: šešis mėnesius iki 1997 m. Azijos krizės tikimybė buvo įvertinta 20–25 %, iki Rusijos nemokumo 1998 m. – 15–20 %, iki 2008 m. pasaulinės krizės – 30–35 %, o iki COVID šoko – beveik lygi nuliui.

Bazinis scenarijus gali atrodyti taip: nuo 2025 m. ketvirtojo ketvirčio iki 2026 m. antrojo ketvirčio – padidėjęs nepastovumas, mažėjančios investicijos, kapitalo nutekėjimas iš besivystančių rinkų, akcijų rinkos korekcija 15–20 %, didelės rizikos obligacijų nemokumas iki 4–5 % ir centrinių bankų pinigų politikos švelninimas.

Ukrainai naudinga tai, kad ji neturi burbulų: praktiškai nėra akcijų rinkos, o paskolų dalis ekonomikoje yra mažiausia Europoje. Tačiau dar sunkiau bus pritraukti pinigų šalies atkūrimui.

Yra tik viena išeitis: greitos ir gilios reformos, skirtos pagerinti verslo sąlygas ir išplėsti ekonomines laisves, net jei karas tęsis.