„Tiesa apie Krymą“

Ukrainos ateities instituto bendraįkūrėjas Anatolijus Amelinas paneigė Krymo „dovanos“ mitą.

Ar žinojote, kad Krymas Ukrainai (Ukrainos SSR) kainavo beveik 100 milijardų dolerių?

Iš jo buvo išvaryti 200 tūkstančių vietinių gyventojų ir (įskaitant okupacijos laiką) daugiau nei 1,5 milijono rusakalbių. Tie, kurie šaukia, kad Krymas buvo „padovanotas“ Ukrainai, pamiršta ne tik apie tūkstančių hektarų derlingos Ukrainos žemės užgrobimą, bet ir apie didžiules šalies investicijas į Krymo ekonomikos išsaugojimą ir plėtrą.

Pasak istorikų, tada dėl teritorijų perdavimo RSFSR Ukraina neteko daugiau nei 200 tūkstančių žmonių.

Iš jų pusė gyventojų ukrainiečiai. Taip pat daugiau nei 40 tūkstančių kvadratinių kilometrų teritorijos. Palyginimui: Krymo plotas yra 27 tūkstančiai kvadratinių kilometrų.

Šiandienos pinigais 40 tūkstančių hektarų derlingos žemės kaina Ukrainoje: 80–140 milijonų dolerių (2 000–3 500 dolerių už hektarą kaina);

Svarbu ir tai, kad, remiantis 1926 m. surašymu, RSFSR teritorijose, besiribojančiose su Ukrainos SSR, iš tikrųjų gyveno apie 4,5 milijono ukrainiečių.

Dabar apie išlaidas Kryme.

Nesu istorikas, bet štai ką radau viešuose šaltiniuose. Krymo srities perdavimas iš RSFSR Ukrainos SSR buvo įvykdytas remiantis SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1954 m. vasario 19 d. dekretu. Oficialiai perdavimo poreikis buvo aiškinamas „bendra ekonomika, teritoriniu artumu ir glaudžiais ekonominiais bei kultūriniais Krymo srities ir RSFSR ryšiais“.

Pokario laikotarpiu Krymas buvo sunkioje ekonominėje padėtyje – žemės ūkis smuko, pramonė buvo sunaikinta, demografinę situaciją apsunkino Krymo totorių deportacija.

Projektai:

1. Šiaurės Krymo kanalas (1961–1975 m.).

Didžiausias infrastruktūros projektas buvo Šiaurės Krymo kanalo – 402,6 km ilgio drėkinimo ir vandens tiekimo sistemos, skirtos Dnipro vandeniui tiekti į sausringus Krymo regionus, statyba.

Pirmojo etapo kaina 257,74 mln. rublių (1960 m. kainomis). Konversija į modernų atitikmenį maždaug 2,5–3 milijardai dolerių (atsižvelgiant į dolerio infliaciją ir perkamosios galios paritetą).

Kanalo zonoje buvo sukurtos 7 didelės drėkinimo sistemos: Krasnoperekopskaja, Džankoiskaja, Sovetskaja, Razdolnenskaja ir kitos 15. Kanalas iki 2014 m. tiekė 80–87 % (!) pusiasalio vandens suvartojimo kiekio.

2. Simferopolio ŠE paleista 1958 m. gruodžio 30 d. Modernizuota 1984 ir 1986 m., įrengtos dujų turbinos, kurių kaina siekė 23 mln. rublių. Investicijų į modernizavimą atitikmuo: apie 150–200 mln. dolerių.

3. Saulės elektrinės SES-5 Ščelkine statyba 1981–1985 m. Kaina apie 26 mln. rublių. Dabartinis atitikmuo apie 170–220 mln. JAV dolerių.

4. Žemės ūkio atkūrimas. Investicijos į žemės ūkio plėtrą, ypač ryžių auginimą, turėjo didelį ekonominį poveikį. Dėl Šiaurės Krymo kanalo eksploatavimo grynasis pelnas iš ryžių perdirbimo buvo:

• 1964 m. – 1,8 mln. rublių;
• 1965 m. – 4 mln. rublių;
• 1966 m. – 6 mln. rublių;
• 1967 m. – 10 mln. rublių;
• 1968 m. – 11,5 mln. rublių.

Iš viso per 5 metus 33 300 000 rublių (apie 400–450 mln. dolerių šių dienų valiuta).

5. Turizmo infrastruktūros statyba. Kurortų tinklo kūrimas (1950–1980 m.). Ddaugiau nei 120 sanatorijų, įskaitant „Dnepr“, „Mischor“, „Kurpaty“, statyba ir modernizavimas. Išlaidos 85–100 mln. rublių (1950–1960 m.). Šiuolaikinis ekvivalentas 1,2–1,5 milijardo dolerių (atsižvelgiant į infliaciją ir valiutos kursą).

Turizmo centrų ir maršrutų plėtra. 27 turistinių centrų sukūrimas iki 1983 m. (KOST). Investicijos į pėsčiųjų takų infrastruktūrą 12–15 milijonų rublių (1970 m.). Dabartinė kaina 180–220 milijonų dolerių.

Viešbučių kompleksas „Tourist“ (1980 m.). Statybos kaina 23 milijonai rublių. Ekvivalentas 340 milijonų dolerių.

6. Transporto infrastruktūros modernizavimas. Simferopolio oro uosto plėtra (1980 m.) 45 milijonai rublių → 670 milijonų dolerių. Geležinkelio stočių rekonstrukcija 18 milijonų rublių → 270 milijonų dolerių.

Bendros investicijos į Krymo plėtrą per jo buvimo Ukrainos SSR/Ukrainos sudėtyje laikotarpį, įvairiais skaičiavimais, šiandienos valiuta siekė nuo 50 iki 105 milijardų dolerių.

Ši suma apima:

• tiesiogines kapitalo investicijas į infrastruktūros projektus;
• pramonės atkūrimo išlaidas;
• socialinės infrastruktūros plėtros išlaidas;
• subsidijas ir dotacijas iš centrinio biudžeto;
• sukurtos infrastruktūros priežiūrą ir eksploatavimą.

Taip pat primenu, kad sovietų okupantai iš Krymo prievarta iškeldino daugiau nei 200 tūkstančių Krymo totorių. Į Krymą buvo perkelta apie 800 tūkstančių kitų SSRS tautybių žmonių. Kai kuriais skaičiavimais, nuo okupacijos į Krymą buvo perkelta dar iki 1 milijono žmonių. Tai paaiškina „rusakalbių“ gyventojų skaičių okupuotame pusiasalyje.