Kas nutiks Rusijai, kai karas baigsis? „Rusijoje apie tai jau kalba ir kyla rimta panika“

Kovinių operacijų Ukrainoje nutraukimas sukels Kremliaus krizę. Visuomenė gali pradėti kelti klausimus apie karo kainą ir ką daryti toliau, rašo „rp.pl“.

„O ten, užnugaryje, jie mums sako: kam vargti? Karas gali greitai baigtis. O, žiūrėk, D. Trumpas jau apie tai kalba“, – sušuko Rusijos imperialistinis politikas Dmitrijus Rogozinas, susierzinęs dėl gandų apie V. Putino ir D. Trumpo susitikimą, kuris paveiks situaciją fronte.

Jį pirmiausia pykdė sumažėjęs į fronto linijas pristatomų dronų skaičius. Nepaisant didžiulių Rusijos pramonės pastangų, nemaža jų dalis vis dar atkeliauja iš savanorių. „Užnugaryje esantys kareiviai pradėjo ilsėtis“, – priekaištingai sakė jis.

Gandai apie galimą karo pabaigą (ar bent jau kovinių operacijų pabaigą, pavyzdžiui, paliaubomis) kelia problemą ne tik fronto linijoms, bet, svarbiausia, Kremliui.

„Visuomenės mobilizacijos veiksnys, leidęs jam paaiškinti ekonominius sunkumus, pateisinti represijas ir sutelkti valdžią, išnyks“, – aiškina vienas nepriklausomas Rusijos žurnalistas, vis dar gyvenantis Rusijoje.

Šiuo metu Kremlius pradėjo ruoštis šiam nemaloniam laikotarpiui. Anoniminiais pranešimais, prezidento administracijoje susikūrė grupės, kurios planuoja, ką daryti toliau. Visi pareigūnai baiminasi, kad susilpnėjus represiniam aparatui (ir svarbiausia – cenzūrai), pradės kilti balsai, reikalaujantys paaiškinti šio karo kainą ir ar užkariavimai jį pateisino.

„Kremlius karo retoriką ir propagandą pamažu transformuoja į nuolatinio „priešų apgulties“ formatą ir kuria vidinių bei išorinių priešų, kurie galėtų paversti karą pagrindine visuomenės kontrolės palaikymo priemone, vaizdinius“, – rašo nepriklausoma svetainė „Meduza“.

„Rusofobai (iš Vakarų)“, „užsienio agentai“ ir „pasaulinis LGBT aljansas“ (arba, pastaruoju metu, satanistai) vėl grįžta į propagandistų mintis. Tačiau Kremliaus pareigūnai nerimauja, kad šie seni šūkiai praranda visuomenei savo poveikį.

Tačiau gana masinės oponentų represijos pirmaisiais karo mėnesiais virto įprastu oponentų (arba paprastų piliečių, kuriems nepasisekė pernelyg atvirai kalbėti apie savo poziciją dėl karo su Ukraina) persekiojimu.

„Valstybės aparato tikslas – ne visus sutalpinti į darbo stovyklas, o įbauginti“, – aiškina teisininkė Olga Sadovskaja iš nepriklausomos organizacijos „Kovos su kankinimu grupė“.

„Didelės bausmės nieko nebestebina. Jos gali sukelti pasipiktinimą, beviltiškumo jausmą ir neteisybę, bet ne stebina.“ „Tai jau tapo įprasta“, – priduria ji.

Tačiau valdžia atkakliai laikosi savo pozicijos, dabar vedama baimės dėl galimos karo pabaigos. „Išnykus karui kaip mobilizuojančiam veiksniui, iškils smurto įteisinimo ir griežtos socialinės kontrolės problema. Todėl režimas jau naudoja bauginimus, kad apibrėžtų visuomenei priimtinas kalbos ir elgesio ribas“, – mano „Meduza“.

Tačiau valdžia labiausiai bijo kovos Kremliaus viduje – tarp savo pačių įvairių valdžios grupių. „Kaip karo veiksmų nutraukimas paveiks V. Putino asmeninės valdžios stabilumą? Sociologų tarpe paplitusi nuomonė, kad per pastaruosius trejus metus politinis režimas taip susipynė su karu, kad dabar yra kaip dviratis: jis arba važiuoja, arba krenta. Jis arba kariauja, arba griūva“, – sako nepriklausoma sociologė Jekaterina Šulman, kuri mano, kad V. Putino režimas nėra visiškai panašus į dviratį.

Tačiau net ir neoficialus Rusijos pasiūlymas nutraukti oro antskrydžius (ir kariauti tik sausumoje) kaip tikrų paliaubų pakaitalą yra pagrįstas vidiniais veiksniais. „Karo vyravimas Rusijos televizijos ekranuose ir kasdieniame rusų gyvenime gerokai sumažės. Nes Ukrainos dronų atakų rezultatai rodomi daug dažniau nei sausumos kovos.“ Sprogimai naftos perdirbimo gamyklose ir mobiliojo interneto išnykimas ištisuose regionuose (dėl elektroninio karo prieš dronus) yra nuolatinių diskusijų tarp žmonių objektas apie tai, kas patinka valdžiai, mano nepriklausomas Rusijos apžvalgininkė.

Tuo tarpu už Kremliaus sienų turi vykti intensyvios diskusijos apie tai, ką daryti toliau. „The New York Times“ praneša, kad Prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas savo viršininkui pateikė planus, kaip užbaigti karą, bet svarbiausia – reformas šalies viduje: įvairias uniformuotas tarnybas (įskaitant daugybę specialiųjų tarnybų) perduoti įprastai valstybės kontrolei ir padaryti teismų sistemą nepriklausomą.

V. Putinui, žinoma, šios idėjos nepatiko. Nors D. Kozakas nėra svarbiausias jo padėjėjas, tačiau pokalbiuose su „viršininku“ jis neabejotinai atstovauja ne tik sau.

„Valdžios sistema nebijo protestų; juos lengva numalšinti. Sistema bijo sabotažo: duodi įsakymą, o nieko neįvyksta“, – apie galimas nesutarimų Kremliuje pasekmes sako J. Šulman.