„Perima kontrolę.“ Grandiozinis įvykis (Foto)

Belgija, Nyderlandai ir Vokietija derasi dėl „Geležinio Reino“ geležinkelio atgaivinimo, siekdamos padidinti karių mobilumą, reaguojant į augančią Rusijos grėsmę, praneša „Politico“.

„Geležinis Reinas“ yra geležinkelio linija, jungianti Belgijos Antverpeno uostą su Vokietijos Rūro (pramonės) regionu. Ji buvo pastatyta XIX amžiuje, bet po Antrojo pasaulinio karo sunyko.

Dabar, augant ES karinio mobilumo poreikiams ir kitoms geležinkelio linijoms susiduriant su pajėgumų problemomis, didėja spaudimas imtis veiksmų.

„Todėl [šalims – red.] darosi nejauku“, – sakė deryboms artimas mobilumo konsultantas, pažymėdamas, kad diskusijos įgauna pagreitį.

Belgijos transporto ministerijos atstovas Thomas de Spiegeleeris taip pat iš esmės patvirtino derybas, sakydamas:

„Tai politinis projektas. Ministras pirmininkas Bartas De Weveris perėmė projekto kontrolę“, – sakė jis.

Belgium, the Netherlands and Germany are in talks to revive the Iron Rhine railway — a line that was pivotal for Allied forces during World War II — to boost military mobility in response to the growing Russian threat.https://t.co/OMFB9I8HLJ

— POLITICOEurope (@POLITICOEurope) August 14, 2025

Nepaisant palaikymo, ne visi visiškai pritaria idėjai teikti pirmenybę geležinkelio atgaivinimui. Ypač olandai. Jų atkarpa trumpa, o lygiagreti Batavijos linija jau jungia Roterdamą su Vokietija.

Šis nenoras taip pat turi komercinių šaknų: Antverpeno (Belgija) uostas jau seniai remia „Geležinį Reiną“, matydamas jį kaip potencialų iššūkį Roterdamo uosto dominavimui regione.

Paprastai tariant, Nyderlandai nenori šio projekto, nes jis jiems mažai ką siūlo ir taip pat galėtų pakenkti jų pagrindiniam uostui Roterdame, taip sustiprindamas jų konkurentą – Belgijos Antverpeną. Tačiau tuo pat metu šalis gali sutikti.

Belgijoje tikimasi, kad karinis aspektas paspartins projekto atgaivinimą. Tačiau, kaip pažymėjo geležinkelių ekspertas Hermanas Walteris, „Nyderlandai turi raktą į sėkmę“. Jis pridūrė, kad jei šaliai tai kainuos mažai arba nieko, „ji bendradarbiaus“.

Pasak eksperto, viena iš priežasčių, kodėl Nyderlandai gali persigalvoti, yra potenciali finansinė paskata, gaunama dėl naujų NATO ir ES išlaidų tikslų.

Visų pirma, kitame ES biudžeto pasiūlyme nuo 2027 m. kariniam mobilumui galėtų būti skirta 17 milijardų eurų.

„Jei ES skirs nemokamų lėšų infrastruktūros statybai, prie jos prisijungs net ir Nyderlandai, kurie nenori to daryti“, – teigė saugumo konsultantas.