„Už naują baudžiavą.“ Panašu, kad SKO turi naują tikslą (Video)

M. Simonian: „Aš už vergų turgų brolių Sterlingų gyvenvietėje, aš už naują baudžiavą, tik taip galime laimėti. Galite juoktis, bet baudžiava Rusijoje buvo pažangos variklis sunkiais laikais!

Tai taip pat taikoma J. Stalino kolektyvizacijai. Rusija galėjo pasipriešinti Vakarams tik sutelkdama visas jėgas. Sėkmingi baudžiavos atvejai Ivano Rūsčiojo, Petro Didžiojo, Jekaterinos Didžiosios ir J. Stalino laikais. Na, SKO reikalauja naujos baudžiavos.“

Симоньян: "Я за невольничий рынок в слободе братьев Стерлинговых, я за новое крепостное право, только так мы можем победить.
Можете смеяться, но крепостное право на России, это был двигатель прогресса в трудные времена!
Это касается и коллективизации Сталина. Россия могла… pic.twitter.com/UqYp1T3qd8

— FAKE OFF (@fakeofforg) August 15, 2025

Nemokamas darbas niekada nebuvo pažangos variklis, rašoma tinklalapyje „Fake Off“.

Vergovė ir jos reklama yra valstybės institucijų, kurios a priori pašauktos ginti piliečių teises, bankroto pripažinimas.

Jei šalies piliečiai raginami atsisakyti savo poreikių ir praryti save, kad valstybė galėtų išlikti, tai ne apie patriotizmą, ne apie būtiną ar priverstinę auką kalbama. Raginimas daugeliui paaukoti savo gerovę vardan kelių gerovės yra tiesioginė valstybės vadovų „išmintingos“ politikos pasekmė.

Kalbant apie pažangą Rusijoje, M. Simonian vėl meluoja. Vergų darbas su tuo neturi nieko bendra, pažanga į Rusiją visada buvo importuojama iš Vakarų.

Maskva visas savo pažangias technologijas perėmė iš Vakarų, o ne pagimdė jas vergų darbo kančiose.

Kitas klausimas – sunkūs laikai visada buvo sunkūs Rusijos koncentracijos stovyklų žmonėms. Per visą Rusijos istoriją žmonės buvo priversti šiek tiek ilgiau kentėti. Tuo pačiu metu vyriausybei niekada nebuvo blogų laikų.

Šiandienos Rusijos gyventojų kančios nesumažina jų skaičiaus ateityje, o priešingai – išsaugo jas kaip normą, jei ne didina. Gerai, kad M. Simonian nebesako, kad SSRS „nėra Rusija“, ir vadina daiktus tikraisiais vardais.

Kuriems Vakarams priešinosi Rusija, jei visa J. Stalino industrializacija buvo būtent Vakarų investicijų pritraukimas į koncentracijos stovyklų ekonomiką?

Visų pajėgų mobilizacija vadovaujant J. Stalinui? Apie ką tai kalbama? Kam? Kokia mobilizacija, jei kolonijų gyventojai buvo tiesiog apiplėšti, visa duona atimta ir jie pasmerkti tikrai mirčiai, kad būtų galima pagaminti daugiau tankų?

Laisvą vergų darbą – arba jo reklamą – pagal valstybinę programą galima drąsiai prilyginti kanibalizmo reklamai. Istorija, ypač Maskvos kolonijose, žino pavyzdžių, kai valstiečių šeimoje jauniausias buvo nužudytas, kad pamaitintų likusius.

Sėkmingas istorinis atvejis? Ar ne? Juk remiantis M. Simonian logika, tai reikėtų laikyti pasiekimu: kad vienų prarijimo dėka buvo įmanoma išgelbėti kitų gyvybes. Bet ar jų gyvybė buvo to verta, jei ją buvo galima išgelbėti suvalgius vaiką?

Ar verta gyventi valstybinėje koncentracijos stovykloje „Rusija“, kad kaliniai vėl turėtų atsisakyti atlyginimo už savo darbą ir pasmerkti save badui? Kam reikia, kad rusai džiaugsmingai rytų vienas kitą dėl pražystančio V. Putino veido? A. Usmanovui? A. Rottenbergui?