„Maskvoje perversmas. Armija pereina į protestuotojų pusę“ (Video)

1991 m. rugpjūčio 19 d. naktį Maskvoje grupė sovietų politikų įkūrė Valstybinį Nepaprastosios Padėties Komitetą (VNPK).

VNPK vadovavo SSRS viceprezidentas Genadijus Janajevas. Jam taip pat priklausė SSRS gynybos tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Olegas Baklanovas, KGB pirmininkas Vladimiras Kriučkovas, ministras pirmininkas Valentinas Pavlovas, vidaus reikalų ministras Borisas Pugo, SSRS valstiečių sąjungos vadovas Vasilijus Starodubcevas, Valstybinių įmonių ir pramonės, transporto ir ryšių asociacijų prezidentas Aleksandras Tiziakovas ir gynybos ministras Dmitrijus Jazovas.

Šie politikai palaikė konservatyvų SSRS valdymo kursą ir priešinosi SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui. Tuo metu valstybės suvereniteto deklaracijas jau buvo priėmusios Lietuva, Latvija, Estija, Sakartvelas, Armėnija, Moldova ir Ukraina. VNPK siekė išsaugoti SSRS senuoju formatu.

Dieną prieš tai M. Gorbačiovas buvo užblokuotas savo „Zaria“ vasarnamyje, Foroso kaime Kryme. Slaptoji tarnyba nutraukė jo ryšius.

Sukilėliai pareiškė, kad M. Gorbačiovas dėl sveikatos negali valdyti šalies. 6 valandą jie per televiziją ir radiją išplatino pareiškimą apie Valstybinio nepaprastosios padėties komiteto sukūrimą. Jie teigė, kad prezidento pareigos bus perduotos G. Janajevui. Pareiškime buvo kritikuojama perestroika ir raginama stiprinti sovietų valdžią. SSRS išsaugojimo priešininkai pradėjo protestuoti prieš VNPK. Į Maskvos gatves buvo išvesti tankai ir pėstininkų kovos mašinos. Juos blokavo protestuotojai. Ne visi kariškiai palaikė pučą ir nebuvo pasiruošę aktyviems veiksmams. Rusijos SFSR prezidentas Borisas Jelcinas paragino darbininkus streikuoti.

Perversmo metu per televiziją buvo transliuojamas baletas „Gulbių ežeras“. Jis tapo vienu iš tų įvykių simbolių. Ukrainoje pasipriešinimui VNPK judėjimui vadovavo Ukrainos liaudies judėjimas. Jį rėmė ir kitos demokratinės organizacijos.

„Ryte mane pažadino beldimas į duris ir pranešimas, kad įvyko perversmas. Nepamenu, kas tai buvo, tikriausiai vienas iš žurnalistų“, – prisiminė Viačeslavas Čornovilis, tuo metu buvęs Zaporižioje.

„Ramiai atsakiau, kad perversmas tikriausiai nebuvo rimtas, nes aš dabar čia, miegu, o ne kalėjimo kameroje. Prieš skrydį į Kyjivą pusryčiavome, o per radiją buvo transliuojamas VNPK kreipimasis. Net juokėmės, nes susidarė įspūdis, kad šis perversmas nėra rimtas. Oro uoste buvo įdomių situacijų. Jie mus sekė, bet negalėjo sulaikyti. Matyt, nebuvo jokios tvarkos. Be to, mane saugojo Aukščiausiosios Tarybos pažymėjimas. Susisiekiau su Lvivu, nes tuo metu buvau Lvivo srities tarybos pirmininkas. Daviau nurodymus nedelsiant parengti griežtą pareiškimą. Atvykęs į Kyjivą, iš karto pritariau pareiškimo tekstui ir paprašiau jį paviešinti. Tai buvo pirmasis valdžios organų pareiškimas. Jis šį perversmą įvertino kaip imperinį prokomunistinį maištą.“

1991 m. rugpjūčio 20 d., vidurdienį, prie Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos rūmų Maskvoje prasidėjo mitingas. Kitą dieną Maskvoje, tunelyje po Naujojo Arbato gatve, minia užblokavo aštuonias „Taman“ divizijos pėstininkų kovos mašinas. Žuvo trys žmonės. Dauguma vietos valdžios institucijų atsisakė paklusti Valstybinio nepaprastosios padėties komiteto (VNPK) nutarimams. Galiausiai, armija perėjo į protestuotojų pusę. 1991 m. rugpjūčio 21 d. Rusijos SFSR prokuroras Valentinas Stepankovas paskelbė dekretą dėl VNPK narių arešto.