Lietuviai gali tik pasvajoti. Atskleista, kiek vokiečiai uždirba iš tikrųjų – skirtumas pribloškiantis

2024 m. Vokietijoje atlyginimai pasiekė naujas aukštumas. Kiek vidutiniškai uždirba vokiečiai? Net dvigubai daugiau nei lenkai. Vidutiniai atlyginimai Vokietijoje viršija 4000 eurų – dukart daugiau nei Lenkijoje.

2024 metais vidutinis darbo užmokestis Vokietijoje pirmą kartą peržengė simbolinę 4000 eurų „bruto“ ribą per mėnesį. Federalinės darbo agentūros duomenimis, darbo užmokesčio mediana siekė 4013 eurų, tai yra 5,7 proc. daugiau nei 2023 m., kai ji sudarė 3796 eurus. 4000 eurų suma atskleidžia tiek augančius atlyginimus, tiek stabilią Vokietijos ekonomikos padėtį.

Atlyginimų augimas Vokietijoje pranoko infliacijos lygį, kuris siekė 2,2 proc. Tai reiškia, kad darbuotojų perkamoji galia padidėjo, suteikdama daugiau galimybių vartojimui ir skatindama vidaus ekonomiką.

Palyginimui, vidutinis darbo užmokestis Lenkijoje tuo pačiu laikotarpiu sudarė apie 2050 eurų, tai yra mažiau nei pusė vokiečių vidutinės algos.

Vokiečiai uždirba tiek daug, kad lietuviai gali tik pasvajoti. Lietuvoje 2025 metų sausio 1 d. vidutinis darbo užmokestis siekė 2108,88 eurus (bruto).

Verta paminėti, kad 2025 m. Vokietijoje nustatytas minimalus atlyginimas siekia 12,82 euro už valandą „bruto“, tai sudaro 2153,76 euro per mėnesį, jei dirbama 168 valandas. Šią sumą nustato Minimalios algos komisija ir ji yra reglamentuojama įstatymu.

Tuo tarpu minimalus darbo užmokestis Lenkijoje nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 4666 zlotai „bruto“ per mėnesį (apie 1079,37 euro). Minimalus valandinis atlygis – 29,90 zloto (apie 7 eurus).

Lietuvoje minimalus darbo užmokestis 2025 metais siekia 1038 eurus (bruto).

Vokietija A ir Vokietija B

Vis dėlto ne visi vokiečiai vienodai jaučia šį augimą. Kaip pažymi money.pl, rytinėse žemėse darbuotojai uždirba vidutiniškai 578 eurais mažiau nei vakariniuose regionuose. Šie skirtumai susiformavo dėl istorinių priežasčių ir ekonominės transformacijos po šalies susivienijimo.

Ryškios disproporcijos matomos ir tarp įvairių sektorių. Didžiausius atlyginimus gauna medicinos, informacinių technologijų ir švietimo specialistai, o mažiausiai uždirba dirbantieji viešojo maitinimo bei apgyvendinimo srityse. Todėl karjeros kelio pasirinkimas ir įgytos kvalifikacijos vaidina lemiamą vaidmenį nustatant pajamų dydį.

Apibendrinant galima teigti, kad Vokietijos darbo rinka fiksuoja rekordinius atlyginimus, tačiau regioniniai ir sektorių skirtumai rodo, kad ne visi darbuotojai jaučia šios tendencijos naudą vienodai.