„Už duonos kąsnį, o ne už Putiną. Prasideda masiniai protestai“

Ukrainos 429-ojo atskirojo nepilotuojamų sistemų pulko „ACHILLES“ vado Jurijaus Fedorenko įrašas „Facebook“.

89 „federalinių subjektų“ dėlionė pradeda byrėti.

Altajaus Respublikoje vyksta masiniai protestai. Vietos gyventojai blokuoja greitkelius ir dalyvauja daugiatūkstantiniuose mitinguose. Gyventojai pasipiktinę Rusijos vadovybės panieka, kuri į vadovaujančias pareigas siunčia savo statytinius, nepaisydama vietos gyventojų interesų. Pirmąją pasipiktinimo bangą sukėlė tai, kad naujai paskirtas gubernatorius atsisakė prisiekti Altajaus kalba. Tai buvo prieš porą mėnesių. Nuo tada protestuotojai kelia visą krūvą reikalavimų: politinių, ekonominių ir socialinių.

Altajus yra maža respublika pagal gyventojų skaičių (210 tūkst.) ir gana didelė pagal teritoriją (jos plotas maždaug lygus Vengrijos plotui). Žodis „respublika“ atsižvelgiant į tai, kad ji yra Rusijos Federacijos dalis, neabejotinai yra sąlyginis terminas – tikroji valdžia čia (kaip ir visur Rusijos Federacijoje) priklauso Kremliui. Tačiau formaliai „respublika“ turi savo įstatymų leidžiamąją valdžią (El Kurultay), konstituciją ir dvi oficialias kalbas (rusų ir Altajaus). Pagrindinius postus užimantys žmonės Altajaus kalba nekalba.

Viena iš protestų priežasčių buvo vadinamoji vietos valdžios reforma, prasidėjusi Rusijos Federacijoje. Naujos taisyklės riboja vietos, ypač kaimo, tarybų funkcijas. O Altajuje 70 % gyventojų yra kaimo gyventojai.

Tai yra, Maskvos valdžia nusprendė įstatymų leidybos lygmeniu įtvirtinti valstiečių vergiją atokiuose regionuose. Todėl logika rodo, kad nepasitenkinimas vietos valdžios reforma gali sukelti pasipiktinimo bangą kituose regionuose. Pernai Baškirijoje taip pat buvo žiauriai numalšinti protestai, kilę dėl panašių priežasčių.

Rusija yra bjaurus totalitarinis darinys, tikras tautų kalėjimas. Bet kokios pilietinio aktyvumo apraiškos ten gana greitai baudžiamos. Tikriausiai neverta tikėtis, kad Altajaus nepaklusnumo veiksmai artimiausiu metu sukels reikšmingų pokyčių. Labiausiai tikėtina, kad aktyvistų likimas ten bus toks pat kaip ir Baškirijos – lyderiai atsidurs už grotų, mitingai pamažu slops. Tačiau tylus protesto potencialas augs ir galiausiai pasieks kritinį lygį.

Politologijoje yra terminas – „juodoji gulbė“, reiškiantis sunkiai nuspėjamus ir retus įvykius, turinčius reikšmingų pasekmių. Pavyzdžiui, Sovietų Sąjungos žlugimą (arba įvykių grandinę, lėmusią šį rezultatą) galima pavadinti „juodąją gulbe“, nes jokie sociologai ar politologai negalėjo numatyti tokios istorijos eigos. „Juodosios gulbės“ naikina imperijas. Nežinome, kada jos atskris, bet kalbant apie Rusiją, jos neabejotinai atskris.

Priminsiu, kad Rusijos politinis žemėlapis yra dėlionė, sudaryta iš 89 „federalinių subjektų“, kurių kiekvienas yra potenciali „juodoji gulbė“. Nes kiekviename regione gyvena tapatybės, nesutampančios su „rusų pasaulio“ sąvoka, nešėjai. Kai imperija pradės irti, paaiškės, kad 90 % gamtos išteklių priklauso ne Maskvai, o Sibiro čiabuviams. Beje, jei kalbėtume apie Altajų, būtent ten yra aukso telkiniai. Beje, dabartinis Altajaus žmonių „švelnus maištas“, taip pat yra susijęs su gamtos išteklių vagystėmis, kurias vykdo didelės Rusijos (Maskvos) kompanijos. Ernestas Hemingvėjus kartą pasakė: „Pirmoji panacėja sunkiai valdomai šaliai yra valiutos infliacija, antroji – karas; abi atneša laikiną gerovę, abi atneša galutinį sunaikinimą.“ Šiuolaikinė Rusija išbandė abi „panacėjas“ ir kol kas tikrai nėra klestėjimo fazėje. Jos žlugimas – laiko klausimas. Visiškai įmanoma, kad šis karas yra paskutinis, kurį kariauja ši blogio imperija.

Skaitytojai komentuoja:

„Rusijos laukia sunkūs iššūkiai: išgyvenimas vietoj kovos už Putiną?

90-aisiais Rusijoje infliacija išaugo 27 kartus. Dabar prireiks laiko, kad šis rekordas būtų viršytas.

Amerika šešis kartus gelbėjo Rusiją nuo bado ir bandė ją paversti demokratine šalimi. Gelbėjimo pagalbos daugiau nebus.

„Orkams“ teks kovoti už duonos kąsnį, o ne už Putiną.

Priešakyje – nacionalinio išsivadavimo mūšiai, siekiant išsivaduoti iš Kremliaus kolonijinės priklausomybės.“