„Jūsų grynieji – jau ne tik jūsų reikalas“

Jūsų grynieji – jau ne tik jūsų reikalas. Už bankomatuose išimamus grynuosius pinigus gresia didesnis valstybės dėmesys.

Vis daugiau bankomatų yra aprūpinti bekontaktėmis technologijomis, kurios daro grynųjų pinigų išėmimą patogesniu ir greitesniu. Šiandien bankomatai tarnauja ne tik gryniesiems pinigams išimti, bet ir komunaliniams mokesčiams apmokėti, mobiliojo ryšio sąskaitoms apmokėti ir kitiems kasdieniams finansiniams sandoriams atlikti.

Bankomatai vis dar užima svarbią vietą Latvijos gyventojų kasdienybėje – 2023 m. šalyje veikė 1034 bankomatai, arba vidutiniškai vienas 1900 žmonių, kas yra vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje. (Lietuvoje veikia 1 137 bankomatai).

Naujos taisyklės ir didesnė kontrolė

Latvijos valstybinės institucijos ketina skirti daugiau dėmesio atvejams, kai gyventojai dažnai išima grynuosius pinigus iš mokėjimo kortelių, ypač jei viršijama nustatyta suma.

Didesnis finansų sistemos skaidrumas: Nauja tvarka įvedama siekiant užtikrinti didesnį finansų sistemos skaidrumą ir sumažinti pažeidimų riziką.

Reguliarūs stebėjimai: Valstybinės institucijos svarsto galimybę atidžiau stebėti asmenis, kurie reguliariai išima dideles grynųjų pinigų sumas arba kurių pinigų srautai kelia klausimų.

Grynieji pinigai ir valstybės dėmesys: Dažnas ir didelis grynųjų pinigų išėmimas gali atkreipti valstybės dėmesį. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie neturi oficialių pajamų, bet reguliariai naudojasi bankomatais.

Finansų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojos Olgos Bogdanovos teigimu, negrynųjų pinigų mokėjimai yra ne tik patogūs, bet ir lengviau atsekami, todėl Finansų ministerija remia aktyvesnį jų naudojimą kasdienybėje.

Grynųjų pinigų operacijos ir jų apribojimai

Statistika rodo, kad 2022 m. Latvijos gyventojai bankomatuose išėmė 4,6 mlrd. eurų, o įnešė 2,1 mlrd. eurų. Tai patvirtina, kad daugelis žmonių vis dar renkasi atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Tačiau gyventojai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos apribojimus:

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pranešimai: VMI gauna informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų grynųjų pinigų operacijas, jei metinė bendra suma viršija 7 000 eurų.

Lietuvoje nuo 2022 m. lapkričio 1 d. galiojantis Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas numato, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys privalo atsiskaityti negrynaisiais pinigais, jeigu sandorio vertė viršija 5 000 eurų. Tai reiškia, kad apie tokius sandorius VMI turi būti informuojama, siekiant užtikrinti atsiskaitymų skaidrumą ir kovoti su šešėline ekonomika.

Nors bankai taip pat teikia VMI informaciją apie stambius ar neįprastus grynųjų pinigų sandorius, pagrindinis teisinis dėmesys skiriamas būtent sandorių vertei, o ne individualiems grynųjų pinigų išėmimo limitams, kaip buvo minėta Latvijos atveju.

Bankų pranešimai: Bankai teikia informaciją Mokesčių inspekcijai ir apie pinigų išėmimą iš bankomatų, jei per vieną operaciją išimama daugiau nei 1 500 eurų(Lietuvoje nėra oficialaus, viešai nustatyto grynųjų pinigų išėmimo limito).

Nors tokie veiksmai nėra uždrausti, viršijus šias ribas gali būti atkreiptas papildomas dėmesys. Grynųjų pinigų naudojimas savaime nėra problemiškas, tačiau patartina pasirinkti tokias išėmimo apimtis, kurios būtų ne tik skaidrios, bet ir nekeltų nemalonių pasekmių rizikos.

Nauja importo deklaracijų sistema

Nuo 2023 m. birželio 13 d. Latvijoje įdiegta nauja importo deklaracijų sistema (Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, veikia moderni, elektroninė importo deklaracijų sistema. Ji nuolat atnaujinama ir atitinka Europos Sąjungos standartus). Ji sukurta pagal tarptautinius standartus, kad prekių įvežimo procesas taptų modernesnis, saugesnis ir lengviau valdomas tiek įmonėms, tiek institucijoms.

Ši sistema suteikia kelis svarbius privalumus:

Prieinamumas: Verslininkai ir privatūs asmenys gali naudotis importo deklaracijų paslauga bet kuriuo paros metu, septynias dienas per savaitę. Tai gerokai supaprastina deklaravimo procesą ir leidžia lanksčiau organizuoti darbą.

Saugumas: Naujoji sistema aprūpinta aukšto lygio saugumo protokolais ir atsarginiais pajėgumais, užtikrinančiais nenutrūkstamą veikimą net techninių trikdžių atveju. Taip garantuojamas patikimas duomenų mainų procesas ir sumažinama vėlavimų rizika.