„Atgal į 10-uosius. Rusai ruošiasi gyvenimui su kuponais ir tuščiomis lentynomis“ (Video)

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms sukėlė degalų trūkumą visoje šalyje, o tai greičiausiai paspartins infliaciją ir sukels rimtą makroekonominį nestabilumą, daro išvadą JAV Karo studijų institutas (ISW).

Savo naujausioje ataskaitoje analitikai atkreipia dėmesį į „Reuters“ agentūros publikaciją, kurioje teigiama, kad dėl Ukrainos smūgių dešimčiai naftos perdirbimo gamyklų Rusija prarado mažiausiai 17 % savo naftos perdirbimo pajėgumų.

Šis kiekis, atitinkantis 1,1 mln. barelių per dieną, sukėlė benzino (ypač A-95 markės) trūkumą keliuose pietų Rusijos ir Tolimųjų Rytų regionuose, taip pat Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.

Reaguodama į naftos perdirbimo pajėgumų sumažėjimą, Rusija padidino savo žalios naftos eksporto planą rugpjūčio mėnesiui 200 000 barelių per dieną.

Nors toks žingsnis trumpuoju laikotarpiu gali padidinti Rusijos pajamas iš naftos, analitikai prognozuoja, kad tai neigiamai paveiks šalies vidaus ekonomiką, dar labiau paaštrindamas degalų trūkumą vidaus rinkoje.

Tai, kad keliuose Rusijos regionuose ir okupuotame Kryme degalus galima įsigyti tik su kuponais, patvirtina problemos rimtumą.

Analitikai primena, kad Rusija sunkiai tenkino vidaus benzino paklausą dar prieš paskutinius išpuolius Ukrainoje, todėl nuo 2022 m. periodiškai įvedami eksporto draudimai, paskutinį kartą – šių metų liepos pabaigoje ir rugpjūtį.

Analitikai pabrėžia, kad pagrindinė degalų trūkumo priežastis yra būtent pastarieji Ukrainos išpuoliai.

Jie sukėlė staigų benzino kainų augimą visoje Rusijoje ir okupuotose teritorijose, o tai neišvengiamai padidins vartotojų ir verslo išlaidas visuose sektoriuose.

Šis kainų šuolis, anot analitikų, pakurstys infliacijos lūkesčius ir padidins bendrą infliaciją, sukeldamas tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių Rusijos ekonomikai.

Institutas taip pat primena, kad Rusijos centrinis bankas 2025 m. liepos 25 d. sumažino palūkanų normą, greičiausiai reaguodamas į laikiną infliacijos sumažėjimą birželį.

Tačiau atsižvelgiant į sparčiai kylančias benzino kainas, didėjančias kareivių samdymo ir darbo jėgos pritraukimo į karinę pramonę išlaidas, šis sprendimas greičiausiai prisidės prie staigaus infliacijos padidėjimo, rublio vertės kritimo ir gyventojų perkamosios galios mažėjimo vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, gilindamas Rusijos makroekonominį nestabilumą.

Kol Rusija kovoja su vidinėmis kuro problemomis, jos gebėjimui gauti pajamų iš naftos eksporto taip pat kelia grėsmę naujos tarptautinės kliūtys.

JAV nustatė papildomą 25 % tarifą (iš viso iki 50 %) Indijos į JAV eksportuojamoms prekėms, taip nubausdamos ją už rusiškos naftos pirkimą. Šie tarifai įsigaliojo rugpjūčio 27 d.

Indija yra viena didžiausių rusiškos naftos importuotojų – jei iki plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. ji importavo apie 2 % savo naftos iš Rusijos, tai dabar šis skaičius pasiekė 37 %.

„Bloomberg“ rugpjūčio 26 d. pranešė, kad reaguodamos į JAV tarifus, Indijos naftos perdirbimo gamyklos planuoja sumažinti rusiškos naftos pirkimą.

Nors nėra jokių žinių apie visišką rusiškos naftos pirkimo nutraukimą, šaltiniai teigia, kad tiek valstybinės, tiek privačios naftos perdirbimo gamyklos greičiausiai sumažins pirkimus iki 1,4–1,6 mln. barelių per dieną, palyginti su vidutiniškai 1,8 mln. barelių per dieną 2025 m.

Analitikai daro išvadą, kad Indijos sumažintas rusiškos naftos pirkimas ilgainiui greičiausiai gerokai apribos Rusijos galimybes finansuoti savo armiją.

Institutas mano, kad antrinės sankcijos yra veiksminga priemonė paveikti Rusijos ekonomiką ir pakenkti Kremliaus pajamoms iš naftos, kurios yra gyvybiškai svarbios norint tęsti karą prieš Ukrainą.