Turėjo užtekti bent 100 metų. Šokas Rusijoje! Putinas: „dujos baigėsi, pereiname prie anglies“

„Fiksuojame dujų deficitą“, – netikėtai pripažino Vladimiras Putinas Rytų ekonomikos forume Vladivostoke, visiškai nustebindamas susirinkusiuosius.

Apie tai, kad dėl masinių Ukrainos dronų atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje trūksta benzino ir dyzelino, žino visi, tačiau problemų su dujomis niekas nesitikėjo.

Putinas nepaaiškino, kodėl staiga iškilo toks sunkumas su ištekliais, kurių, ekspertų teigimu, Rusijoje yra 63 trilijonai m³ – beveik 30 % pasaulio atsargų. Jis miglotai kalbėjo tik apie „įvairių energetinės infrastruktūros komponentų nesujungimą“, nors per pastaruosius 80 metų tai niekaip netrukdė dujų tiekimui.

Kad išspręstų dujų trūkumo problemą, Putinas paskelbė, jog ekonomika bus perorientuota į anglį, „kurios mums užteks 900 metų, ji yra efektyvesnė ir atitinka ekologinius reikalavimus“, – Putiną cituoja TASS.

Šiuo atveju Putinu galima patikėti, išskyrus juokingą pastraipą apie „anglies ekologiškumą“, nes žlugus Rusijos anglies eksportui į Europą ir Kiniją, pusė šalies kasyklų faktiškai stovi be darbo. Pardavinėti anglį vidaus rinkoje žemesnėmis nei savikaina kainomis yra visiškai nuostolinga, todėl visas anglies sektorius tapo nerentabilus.

Dalis ekspertų įtaria, kad „staigus dujų deficitas“ turi tris priežastis.

Pirma – oficialūs dujų išteklių skaičiai galėjo būti dirbtinai padidinti. Pavyzdžiui, Rusijos Audito rūmai dar 2020 m. vertino, kad šalyje yra tik 20 % pasaulio atsargų, iš jų nedidelė dalis – švaraus metano, ir kad jų užteks tik 50-čiai, o ne 100 metų. Tada į tai mažai kas atkreipė dėmesį.

Antra – neremontuojama arba tik laikinai tvarkoma „Gazprom“ gavybos infrastruktūra ir dujotiekiai vis sparčiau byra, o tai lemia vis dažnesnius tiekimo sutrikimus ir augančias avarinių remontų išlaidas. Be to, Rusija pirmiausia išnaudojo lengviau prieinamus išteklius, o likusiųjų gavyba jau yra brangesnė.

Trečia – sankcijų nutrauktas eksportas į Europą, kuri buvo pagrindinė Rusijos rinka, ir paklausos augimo nebuvimas Kinijoje pastatė „Gazprom“ į itin sunkią finansinę padėtį, todėl įmonė kasmet priversta mažinti gavybą. Anksčiau bendrovė galėjo uždirbti užsienyje ir iš tų lėšų subsidijuoti nuostolingą pardavimą šalies viduje. Dabar tokios galimybės nebeliko.

Tiesa, po dabartinio Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimo Kinijoje Putinas ir visa Rusijos propaganda su pasididžiavimu paskelbė, kad pasiektas susitarimas dėl „Sibiro galios 2“ dujotiekio statybos, kurio Rusija daug metų bergždžiai siekė.

Problema ta, kad šis susitarimas pasirodė tesąs miglotas ketinimų protokolas be jokių konkrečių įsipareigojimų. Jame nėra kalbos nei apie tiekimo apimtis, nei apie terminus. Žinoma tik tai, kad dujotiekį Rusija turi pastatyti visiškai savo lėšomis, o dujų kainos Kinijai privalo būti gerokai mažesnės už pasaulines, tad didelio pelno Putinas iš to negaus.

Įdomu tai, kad nei Xi Jinpingas, nei Kinijos žiniasklaida šio vadinamojo „amžiaus kontrakto“ net nepaminėjo – nei patvirtino, kad kas nors buvo pasirašyta. Tai rodo, jog Pekinas į jį žiūri be didelės reikšmės, turėdamas pakankamai dujų iš kitų šaltinių.

Priminsime, kad dar tame pačiame Vladivostoko forume vienas pagrindinių Rusijos bankininkų perspėjo, jog šalies ekonomika sustojo.