Putinas tyliai kuria imperiją. Muša rekordus. Kremliaus ginklų pramonė tampa „valstybe valstybėje“

Rusija masiškai naudoja kovinius dronus, kad susilpnintų Ukrainos oro gynybą, sunaikintų gyvybiškai svarbią infrastruktūrą ir įbaugintų civilius gyventojus. Tai nebūtų įmanoma be nuolatinio įrangos tiekimo iš Rusijos sąjungininkų Afrikoje ir Azijoje, taip pat be nuolatinio užsienio darbo jėgos antplūdžio. Rusijos Federacijos gilumoje statomi ištisi miestai, kuriuose apgyvendinami pigūs dronų surinkimo darbuotojai. Rusijos karinės pramonės sektoriuje dirba maždaug 4 milijonai žmonių – daugiau nei kai kurių NATO šalių gyventojų skaičius. V. Putino gebėjimas sėti terorą toliau auga, rašo „The Moscow Times“.

Maskva atsigręžė į Iraną, įsigydama „Shahed“ dronų ir gamybos technologijų, kurios leido jai 2023 m. pradėti savo masinę bepiločių orlaivių gamybą Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje Tatarstano Respublikoje.

Nuo 2024 m. Rusija modernizuoja savo dronus, tobulina jų konstrukciją ir apsaugą nuo elektroninio karo priemonių. Maskva taip pat sumažino priklausomybę nuo kontrabandinių ir susigrąžintų Vakarų technologijų, pereidama prie plataus kiniškų komponentų asortimento.

Remiantis Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, 2025 m. gegužę Rusijos gamyklos gamino iki 170 dronų per dieną, o iki metų pabaigos šis tempas turėjo padidėti iki 190 vienetų per dieną. Tai leido Rusijai liepą paleisti daugiau nei 6000 dronų prieš Ukrainą, maždaug 1000 vienetų viršijant praėjusio mėnesio rekordą.

Apskritai Rusijos gamintojo Alabugoje vadovybė planuoja pritraukti iki 25 000 naujų migrantų darbuotojų, padidindama bendrą darbuotojų skaičių iki 50 000. Šių planų rimtumą rodo ketinimas pastatyti visą miestą 50 000 žmonių.

Nors Rusijos gynybos pramonėje jau dirba apie 4 milijonai žmonių, Rusijos Valstybės Dūma pripažįsta, kad gynybos pramonėje trūksta 400 000 darbuotojų. Dėl šios priežasties Kremlius planuoja gerokai padidinti darbo jėgą – tiek Rusijos piliečių sąskaita, tiek įdarbindamas migrantus darbuotojus.

Dėl ne rinkos atlyginimų, prasidedančių nuo 2 170 USD, bendrovė praktiškai neturi konkurentų savo regione, kur vidutinis atlyginimas yra apie 1 000 USD. Tuo pačiu metu bendrovės vadovybė aktyviai ieško darbuotojų iš Pietų pusrutulio šalių, siūlydama šiek tiek mažesnius atlyginimus ir blogesnes darbo sąlygas.

Pavyzdžiui, 2024 m. pabaigoje paaiškėjo, kad Rusija pagal programą „Alabuga Start“ verbuoja moteris iš Afrikos ir Lotynų Amerikos, iš kurių maždaug 90 % dirba dronų gamybos srityje, ypač atliekant užduotis, kurioms reikalingi minimalūs įgūdžiai. Nepaisant skundų dėl darbo sąlygų, verbavimas tęsiamas.

Kandidatų ieško Rusijos ambasados ​​ir Federalinės Nepriklausomų Valstybių Sandraugos agentūros (Rossotrudničestvo) biurai Afrikoje. Vien per pastaruosius kelis mėnesius straipsniai, reklamuojantys programą „Alabuga Start“, kuri naudojama kandidatams atrinkti šiose šalyse, buvo paskelbti oficialiose Rusijos institucijų Centrinės Afrikos Respublikoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Etiopijoje svetainėse.

Deja, „Rossotrudničestvo“ padaliniams dar nėra pritaikytos sankcijos ir ji toliau veikia – net Europoje.

Rusija taip pat kreipia dėmesį į Vidurinę Aziją. 2025 m. kovo mėn. „Alabuga Start“ pasirašė memorandumą su Uzbekistano migracijos agentūra dėl iki 10 000 piliečių įdarbinimo darbui. Įdarbinimas (įskaitant Kirgiziją) vykdomas per socialinius tinklus ir privačias įdarbinimo agentūras.

Rusijos gynybos pramonės gamybos pajėgumų mažinimas yra prioritetas ne tik Ukrainai, bet ir Vakarų partneriams, įskaitant Jungtines Valstijas.

Rusijos ekonomika yra karo parengtyje ir negali būti greitai sustabdyta, todėl Maskva įgyja didelį pranašumą naujose ginklavimosi varžybose.

Kaip ir Kinija, Maskva gilina gynybos bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja. Be Rusijai perduotų ginklų, Pchenjanas gali siųsti tūkstančius darbuotojų į Rusijos ginklų gamyklas.

Ukrainos žvalgybos duomenimis, Kremlius mainais perdavė Šiaurės Korėjai technologijas ir įrangą bepiločiams orlaiviams gaminti.

Taip pat nerimą kelia Pekino pareiškimas, kad Rusija neturi teisės pralaimėti karo. Maskvos autoritariniai sąjungininkai karą naudoja kaip savo ginklų bandymų poligoną ir kaupia patirtį šiuolaikiniame kare, o tai turėtų kelti nerimą visam pasauliui.

Tarptautinė bendruomenė taip pat gali atlikti vaidmenį ribojant darbo migrantų dalyvavimą. Pavyzdžiui, tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ir aktyvistai gali informuoti potencialius darbuotojus tikslinėse šalyse apie realias darbo Rusijos gynybos pramonėje sąlygas ir riziką.

Kartu vyriausybės turėtų išplėsti savo sankcijų sąrašus, įtraukdamos organizacijas, dalyvaujančias darbuotojų atrankoje ir įdarbinime Pietų pusrutulio šalyse, įskaitant „Rossotrudničestvo“ filialus ir susijusias struktūras. Taip pat svarbu daryti įtaką šalims, kurios yra darbo migrantų šaltiniai, informuojant jų vyriausybes apie jų piliečių dalyvavimą Kremliaus karinėse programose ir darant diplomatinį spaudimą tarpvyriausybiniu lygmeniu, kad tokia praktika būtų uždrausta.

Be to, darbo migrantų įdarbinimas, dažnai vykdomas naudojant nesąžiningus ir išnaudojimo būdus, gali atitikti prekybos žmonėmis kriterijus. Maskva yra Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą šalis, kuri įpareigoja ją imtis veiksmų šiuo klausimu.

Rusijos gynybos darbuotojai turėtų suprasti, kad ginklų gamyba agresijai prieš Ukrainą yra ne tik moralinis pasirinkimas, bet ir kelia jiems pavojų, nes dronų gamybos įrenginiai laikomi teisėtais kariniais taikiniais. Kremlius yra atsakingas už bet kokias užsienio personalo aukas ir didėjančią diplomatinę įtampą.

Apskritai tarptautinė bendruomenė gali apriboti Rusijos prieigą prie darbo jėgos sankcijomis, spaudimu ir priežiūra, trukdydama jos karinei gamybai, nes tai kelia grėsmę ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumui. Vakarai taip pat turi unikalią galimybę daryti įtaką karo eigai, investuodami į bendrą gynybos technologijų gamybą su Ukraina ir didindami spaudimą Maskvai.