Rusijos verslas daro spaudimą Putinui. „Norėjai karo, dabar mokėk“

Rusijos įmonės pradeda garsiai priminti Kremliui, kad karas Ukrainoje nėra pigus – nei valstybei, nei privačiam verslui.

Pramonininkų ir verslininkų sąjunga (RSPP), didžiausių Rusijos oligarchų organizacija, reikalauja iš Vladimiro Putino kompensacijos už nuostolius, patirtus dėl Ukrainos dronų atakų ir brangios infrastruktūros rekonstrukcijos.

Rusijos įmonės pačios privalo investuoti į saugumą.

„Vedomosti“ paviešintame laiške RSPP vadovas Aleksandras Šochinas atkreipia dėmesį, kad naftos perdirbimo, plieno, chemijos gamyklos ir energetikos įmonės – dažniausiai privačios – privalo investuoti į brangias apsaugos sistemas – nuo ​​kamerų ir tvorų iki šarvuotų konstrukcijų ir elektroninės kovos sistemų. Be to, kai kurios gamyklos reguliariai sunaikinamos per Ukrainos atakas, todėl savininkai yra priversti atstatyti pažeistą infrastruktūrą.

Įmonės siūlo įvesti mokesčių kompensavimo mechanizmus, padengiančius pusę saugumo ir rekonstrukcijos išlaidų, taip pat atskaitymus nuo akcizų už naftos produktus, dujas ir plieną. A. Šochinas taip pat siūlo, kad šios priemonės turėtų būti taikomos atgaline data nuo 2025 m. sausio mėn.

Tačiau Rusijos finansų ministerija atmetė verslo pasiūlymą, pabrėždama, kad valstybės biudžetas jau dabar susiduria su didžiule karo sukelta skyle. Finansų viceministras Aleksejus Sazanovas pasiūlė svarstyti kompensacijas tik „kiekvienu atveju atskirai“, o tai reiškia, kad Kremlius nenori įmonėms taikyti sisteminių mokesčių lengvatų.

Rusijos ekonomistai pabrėžia, kad įmonės nėra atsakingos už karą, tačiau jos padengia jo išlaidas. Valerijus Andrianovas iš Finansų universiteto Maskvoje pažymi, kad Rusija, kuri jau trejus metus dalyvauja konflikte, vis dar neturi vieningos antiteroristinės apsaugos sistemos strateginiams ekonomikos sektoriams.

Ukrainos kariuomenė intensyvina atakas prieš Rusijos energetikos ir karinius objektus, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas, dujotiekius, šaudmenų sandėlius ir geležinkelio mazgus, siekdama susilpninti Rusijos operacinius pajėgumus ir padaryti ekonominių nuostolių. Vien rugpjūtį Ukraina, kaip teigiama, sėkmingai atakavo dronais, dėl kurių, žiniasklaidos pranešimuose, degalų pardavimai sumažėjo 12 %, o benzino kainos Rusijoje gerokai išaugo, o kai kuriuose regionuose netgi buvo įvesti degalų kuponai.

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Rusijos nuostoliai šiais metais siekė maždaug 74 mlrd. JAV dolerių, o atakos giliai už priešo linijų lemia Rusijos BVP sumažėjimą daugiau nei 4 %. Pažeistos infrastruktūros atstatymą gali dar labiau apsunkinti Vakarų sankcijos, nepaisant Rusijos bandymų jas apeiti, be kita ko, naudojant vadinamąjį „šešėlinį laivyną“.