„Jau paskutinį spalio savaitgalį...“ Valdžia slepia tiesą?

Jau paskutinį spalio savaitgalį mūsų laukia tradicinis perėjimas iš vasaros į žiemos laiką. Naktį iš spalio 26 į 27 atsuksime laikrodžio rodykles viena valanda atgal, gaudami papildomą valandą miego. Pažiūrėkime, kaip šis pasikeitimas paveiks kasdienę veiklą, kas jį jaus labiausiai ir ar tai jau paskutinis kartas, kai persukame laikrodžius.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, spalio 26–27 dienomis, 3:00 val. ryto, laikrodžiai bus atsukti atgal į 2:00 val. Tai reiškia, kad gausime papildomą valandą miego. Laiko keitimas galioja visose ES šalyse pagal 2001 m. direktyvą.

Lenkijoje vasaros ir žiemos laikas be pertraukos taikomas nuo 1977 m.; dabartinis Ministro Pirmininko Tarybos nutarimas (nuo 2022 m. kovo 4 d.) garantuoja šią būseną iki 2026 m. pabaigos. Galutinis sprendimas dėl atsisakymo keisti laiką turi būti priimtas po šio termino.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, laiko keitimas taip pat yra taikomas. Remiantis Europos Komisijos siūlymu, valstybės narės turėjo apsispręsti, ar atsisakyti laiko keitimo ir pasirinkti vasaros arba žiemos laiką. Tačiau sprendimas buvo atidėtas neribotam laikui dėl nesutarimų tarp ES šalių ir šiuo metu nėra priimtas.

Ekspertai nurodo galimus paros ritmo sutrikimus, sumažėjusią koncentraciją, pablogėjusią nuotaiką ir papildomą krūvį kraujotakos sistemai. Jie rekomenduoja rūpintis miego higiena ir kasdieniais įpročiais.

Iš kur atsirado laiko keitimas?

Idėja keisti laikrodžio rodykles, siekiant geriau išnaudoti dienos šviesą, atsirado jau XVIII amžiuje, tačiau plačiu mastu ji buvo įvesta per Pirmąjį pasaulinį karą, siekiant taupyti energiją. Lenkijoje vasaros laikas buvo įvedamas ir atšaukiamas kelis kartus, kol nuo 1977 m. laiko keitimas tapo nuolatiniu ir galioja iki šiol.

Kada persuksime laikrodžius 2025 metais?

Laiko keitimas į žiemos laiką 2025 m. įvyks paskutinį spalio savaitgalį. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, iš spalio 26 į 27, 3:00 val. atsukame laikrodžio rodykles į 2:00 val. Tai reiškia, kad tą naktį gausime papildomą valandą miego. Šis pakeitimas galioja ne tik Lenkijoje – jis taikomas ir kitose Europos Sąjungos šalyse, atsižvelgiant į 2001 m. direktyvą, kuri reguliuoja perėjimo į žiemos ir vasaros laiką terminus.

Kaip laiko keitimas veikia organizmą?

Nors laikrodžio atsukimas viena valanda atgal teoriškai reiškia ilgesnį miegą, daugeliui žmonių laiko keitimas yra susijęs su tam tikrais sunkumais. Ekspertai atkreipia dėmesį į kelias dažniausiai pasitaikančias sveikatos ir psichologines problemas, kurios gali kilti persukus laikrodžius:

Paros ritmo sutrikimai – staigus miego ir aktyvumo valandos pakeitimas gali sukelti nemigą ar sunkumus ryte atsikėlus.

Sumažėjusi koncentracija – pirmosiomis dienomis po laiko keitimo dažniau pastebimas dėmesio sumažėjimas, o tai gali padidinti nelaimingų atsitikimų riziką.

Nuotaikos pablogėjimas – trumpesnės dienos ir anksčiau prasidedanti tamsa prisideda prie rudens niūrumo ir energijos sumažėjimo;

Sveikatos problemos – asmenys, turintys širdies ligų ar hipertenziją, gali jausti papildomą krūvį organizmui;

Kai kurie žmonės laiko keitimo pasekmes jaučia tik kelias dienas, kitiems prireikia net savaitės, kad priprastų prie naujo ritmo. Specialistai pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu verta ypač rūpintis reguliariu miegu ir kasdieniu ritmu, siekiant sušvelninti neigiamas laiko keitimo pasekmes.

Ar laiko keitimas bus panaikintas?

Valdžia nežino ar slepia tiesą? Jau kelerius metus Europos Sąjungoje vyksta diskusijos dėl atsisakymo keisti laiką. Tačiau kol kas galutinis sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas. Lenkijoje dabartinės taisyklės numato, kad laiko keitimas bus taikomas bent iki 2026 m. Iki to laiko du kartus per metus persuksime laikrodžius – kovą į vasaros laiką, o spalį į žiemos.