„Iki antros eilės valstybės lygio.“ Tai ne filmas: pasaulis perbraižomas iš naujo

Jei D. Trumpas nepripažins savo šalies sąjungininkų vertės sprendžiant Kinijos problemą, Xi įtakos sfera gali greitai išsiplėsti toli už Azijos ribų, rašoma „The Conversation“. Tai ne filmas: pasaulis perbraižomas š naujo.

Kinijos prezidentui Xi Jinpingui buvo įtemptos kelios dienos diplomatiniame fronte. Kinija ką tik surengė didžiausią kasmetinį Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) viršūnių susitikimą, po kurio vyko įspūdingas karinis paradas, skirtas pergalei prieš Japoniją Antrajame pasauliniame kare paminėti. Visa tai lydėjo svarbūs dvišaliai susitikimai su bendraminčių šalių vadovais. Tiems, kurie nežino, Pekinas dabar yra pasaulio diplomatinė sostinė.

Tačiau pažvelkite giliau nei Kinijos sostinėje demonstruojama geros valios fasadas ir pamatysite, kad vienybė, kuria grindžiama nauja Kinijos vadovaujama pasaulio tvarka, yra daug trapesnė, nei Xi norėtų, kad mes tikėtume.

Svarbiausias rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 1 d. vykusių Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimų rezultatas nebuvo ilgas pranešimas ir daugiau nei 20 bendrų lyderių pareiškimų įvairiais klausimais, tokiais kaip dirbtinis intelektas, žalioji pramonė ir tarptautinė prekyba. Svarbiausia buvo Indijos ministro pirmininko Narendros Modi dalyvavimas ir Naujojo Delio bei Pekino suartėjimas.

JAV gali nuslysti į antrarūšę padėtį.

Tai buvo pirmasis N. Modi vizitas Kinijoje per septynerius metus. Ženklas, kad jo šalies santykiai su Kinija toliau gerėja, buvo akivaizdus iš teigiamo N. Modi dvišalio susitikimo su Xi Jinpingu įvertinimo („vaisingas“) ir jų santykių, kurie, jo teigimu, buvo pagrįsti „abipuse pagarba, abipusiais interesais ir abipusiu reagavimu“. Kitas aiškus Kinijos pastangų priartinti Indiją prie SCO ženklas buvo nedviprasmiškas 2025 m. balandžio mėn. Pahalgamo teroristinių išpuolių Kašmyre pasmerkimas. Ankstesnis Kinijos atsisakymas tai padaryti neleido Indijos gynybos ministrui pasirašyti panašaus pranešimo SCO gynybos ministrų susitikime birželį.

N. Modi dalyvavimas taip pat suteikė jam ir Xi Jinpingui galimybę pademonstruoti nuolatinę paramą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Kalbant apie aljansus, Kinijos, Rusijos ir Indijos aljansas labai prisidėtų prie tarptautinės tvarkos pertvarkymo. Tačiau nors trys lyderiai įspūdingai demonstravo solidarumą, juos vienija tik pasipriešinimas dominuojančiai dabartinei JAV tvarkai.

Xi Jinpingas SCO viršūnių susitikime išsamiai kalbėjo apie šiuolaikinės tarptautinės sistemos reformą, o naujausias planas – jo Pasaulinio valdymo iniciatyva, kuria siekiama JT paversti Pekino vadovaujama priemone. Tačiau sparčių pokyčių perspektyvos yra ribotos. Kinija ir Indija yra glaudžiai integruotos į šiuolaikinę tarptautinę finansų ir ekonomikos sistemą, kaip ir dauguma kitų SCO valstybių narių ir šalių partnerių. Jos gali piktintis Donaldu Trumpu ir jo tarifų politika, tačiau – iš dalies išskyrus Kinijos dominavimą pasaulinėje retųjų žemių prekyboje – jos turi mažai įtakos.

Kita Xi Jinpingo problema yra ta, kad įvairūs jo bandymai pertvarkyti tarptautinę sistemą, geriausiu atveju, vienas kitą papildo. SCO ir kitas jo svarbus projektas – „Viena juosta, vienas kelias“ – tam tikru mastu sutampa. Tačiau nors „Juostos ir kelio“ iniciatyva yra pasaulinė ir daugiausia orientuota į Kinijos įtakos plėtrą ekonominėmis priemonėmis, SCO yra daug labiau regioninė ir orientuota į saugumą.

Pridėkite prie to BRICS grupę (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika), ir Kinijos požiūris į tarptautinės sistemos pertvarkymą pradeda atrodyti ne kaip nuosekli strategija, o labiau kaip bandomųjų balionų serija – tuo, kas galiausiai atvertų kelią Kinijos pasaulinei lyderystei, net Xi Jinpingas nėra tikras.

Xi Jinpingas partnerių pasirinkimas yra ribotas. Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime Tiandzine pagrindinė tema buvo Kinijos, Rusijos ir Indijos santykiai. Po dviejų dienų, pergalės parado metu Pekine, Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyderiai dominavo dėmesio centre. Tačiau Narendros Modi nedalyvavimas parodė, kad Indija nenori būti pernelyg glaudžiai susijusi su Šiaurės Korėja.

Xi Jinpingas daugeliu atžvilgių meta iššūkius dabartinei pasaulio tvarkai, tačiau kai kurie iš jų yra vienas kitą paneigiantys. Ne visi jo orbitoje yra patenkinti politiniais aljansais, kuriuos pasirenka Kinijos prezidentas.

Tai nereiškia, kad Kinijos ambicijos pakeisti Jungtines Valstijas kaip pasaulio supervalstybę yra pasmerktos žlugti. Xi Jinpingo veiksmuose yra logikos. Jis kuria įtakos sferą Azijoje kaip galios bazę, iš kurios galima pasiekti pasaulinę hegemoniją. Tačiau už nedidelio tokių autokratiškų lyderių rato ribų projektą iki šiol skatino ne tiek Kinijos vadovaujamos tarptautinės sistemos patrauklumas, kiek nepasitenkinimas esama liberalia tarptautine tvarka. Ir nors šis nepasitenkinimas egzistavo dar prieš dabartinį Baltųjų rūmų prezidentą, jis dar labiau paaštrėjo per pirmuosius šešis antrosios D. Trumpo kadencijos mėnesius.

Daugiau nei du dešimtmečius trukęs kruopštus JAV ir Indijos santykių persvarstymas, įskaitant Naujojo Delio įtraukimą į aljansą kovai su Kinija Azijoje, pastaruoju metu, regis, buvo paaukotas ant nepasotinamo D. Trumpo puikybės altoriaus.

Kai Indija atmetė jo siūlymą tarpininkauti ginče su Pakistanu po Pahalgamio išpuolio ir atsisakė prisijungti prie Pakistano nominuojant D. Trumpą Nobelio taikos premijai, jis atsakė atnaujindamas ryšius su Pakistanu ir įvesdamas Indijai baudžiamuosius tarifus.

Tuo pačiu metu iš esmės ydinga D. Trumpo užsienio politika, orientuota į Ameriką, pakenkė tiems patiems santykiams Europoje ir Azijoje, kurie buvo liberalios tarptautinės tvarkos pagrindas ir užtikrino JAV dominavimą. Bent jau naujausia jo nuomonė – kad Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja „kuria sąmokslą prieš Jungtines Valstijas“ – suteikia vilties susirūpinusiems Amerikos Vakarų sąjungininkams, kad JAV prezidentas pakeis savo kursą santykiuose su Pekinu, Maskva ir Pchenjanu. Jei D. Trumpas nepripažins savo šalies sąjungininkų vertės sprendžiant akivaizdų Kinijos keliamą iššūkį, Xi Jinpingo įtakos sfera gali greitai išsiplėsti toli už Azijos ribų. Tuomet JAV gali tapti antrarūše valstybe, kurią varžo, bet nebūtinai saugi, mažėjanti įtakos sfera.