Rusija Europoje kursto dar vieną katilą. Pasekmės neįsivaizduojamos. Artimiausiu metu prasidės tikras pragaras

Artimiausiais mėnesiais bus išbandytas Bosnijos ir Hercegovinos stabilumas. Serbų Respublikos prezidentas Miloradas Dodikas laikosi savo posto nepaisydamas įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio jį atsistatydinti. Jam paramą reiškia Rusija, kuriai naudinga įpūsti politinę krizę ir taip nukreipti Vakarų dėmesį nuo Ukrainos. Yra tikimybė, kad Serbų Respublika imsis veiksmų link atsiskyrimo, o tuomet prasidės tikras pragaras.

„Vakarų intrigos“ aplink Bosniją. Lavrovas puola NATO

Antradienį Dodikas lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Vėliau abu pasirodė spaudos konferencijoje, pilnoje propagandinių melų ir anti-NATO retorikos.

Jo metu Lavrovas NATO intervenciją 1995 m. – kuri įvyko po Srebrenicos žudynių ir atvedė prie taikos susitarimo Daytono konferencijoje – pavadino „agresija“. Jis apkaltino Vakarus, palaikančius Bosnijos teismų sprendimus Dodiko atžvilgiu, esą šie „mindžioja“ taikos susitarimo nuostatas, siekdami perimti „nedalomą kontrolę“ Bosnijoje. Toliau jis pareiškė, kad „išorinis kišimasis“ į šalies reikalus yra nepriimtinas, ir pasmerkė „Vakarų bandymus pašalinti nepageidaujamus“ serbų lyderius.

„Konsensuso, ant kurio laikosi Bosnija ir Hercegovina, griovimas yra… kvietimas į naują karą Balkanuose“, – pagrasino jis pabaigoje.

Kaip vienareikšmiškai vertina Vakarų analitikai, šis pasisakymas – naujausia Rusijos veiksmų serija, siekianti sukelti politinę krizę „Balkanų katile“ ir taip atitraukti Europos dėmesį nuo Ukrainos. Jie perspėja, kad Dodiko veiksmai gali turėti nenuspėjamų pasekmių.

Bosnijos politinė sistema

Norint suprasti situaciją, reikia apžvelgti Bosnijos ir Hercegovinos politinę sistemą. Šalis susideda iš dviejų vienetų – Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos (joje gyvena bosniai musulmonai ir kroatai) bei Serbų Respublikos (apie 90 proc. gyventojų – serbai). Visa tai koordinuoja silpna centrinė valdžia.

Be to, pagal Daytono susitarimą šalyje veikia tarptautinės bendruomenės paskirtas aukštasis atstovas. Jis atsakingas už susitarimo laikymąsi ir, prireikus, turi plačius įgaliojimus.

Šalyje taip pat dislokuota daugiau nei tūkstantis Europos Sąjungos karių, veikiančių pagal JT Saugumo Tarybos mandatą.

Dodiko kova su Schmidtu. Teismo nuosprendis

Miloradas Dodikas nuo pat Serbų Respublikos įkūrimo užima pirmaujantį vaidmenį jos politikoje. Pirmą kartą ministru pirmininku jis tapo 1998 m. Prezidento postą iš viso ėjo 12 metų (2010–2018 ir 2022–2025). Jau seniai kalba apie būtinybę paskelbti Serbų Respublikos nepriklausomybę.

Kilo konfliktas su Bosnijos ir Hercegovinos aukštuoju atstovu vokiečiu Christianu Schmidtu. Dodikas atvirai nepakluso jo sprendimams. Dėl to pirmiausia teismas jį nuteisė vieneriems metams kalėjimo ir uždraudė šešerius metus eiti viešąsias pareigas. Vėliau, rugpjūčio 6 d., Bosnijos ir Hercegovinos Centrinė rinkimų komisija atėmė iš jo Serbų Respublikos prezidento mandatą.

Tačiau, remiamas Rusijos ir Kinijos, Dodikas tvirtina, kad Schmidto paskyrimas buvo neteisėtas, ir nepripažįsta jo valdžios. Vis dėlto jis sumokėjo baudą, kad išvengtų kalėjimo. Dabar Dodikas skundžiasi Konstituciniam Teismui, tikėdamasis, kad galiausiai byla pasieks Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Tai gana ironiška – kaip pastebi žurnalas „The Economist“ – nes visas ginčas su Schmidtu prasidėjo po to, kai Serbų Respublika priėmė įstatymą, teigiantį, jog Bosnijos Konstitucinis Teismas nebeturi jurisdikcijos jos teritorijoje.

Referendumas, Rusija ir net Trumpas

Be to, Miloradas Dodikas paskelbė, kad spalio 25 d. bus surengtas referendumas, kuriame respublikos gyventojai atsakys, ar sutinka su jo pašalinimu iš pareigų. Be to, desperatiškas politikas, jau įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą, siekia Donaldo Trumpo administracijos palankumo. Kol kas nesėkmingai.

Kaip jau minėta, rugsėjo 9 d. jis lankėsi Maskvoje, prašydamas Rusijos paramos. Ten jis teigė, kad jo šalis yra „okupuota“ ir yra „paskutinė kolonija Europoje“. Lavrovas, kaip jau minėta, suteikė jam aiškią paramą. Jis palankiai įvertino planuojamą referendumą ir pridūrė, skleisdamas Kremliaus propagandą, kad „Vakarams nepatinka referendumai“, įskaitant „skaidrų“ 2014 m. referendumą Kryme (kurį iš tiesų Rusija suklastojo).

Po referendumo Bosnijos laukia dar vienas išbandymas. Lapkričio 23 d., kaip numato įstatymas, Serbų Respublikoje turėtų įvykti pirmalaikiai prezidento rinkimai. Vietinės opozicinės partijos yra silpnos ir susiskaldžiusios. Todėl bet kuris, kuris išdrįs juose dalyvauti, daugumos rinkėjų ir politinių jėgų – tarp jų Dodiko ir jo sąjungininkų – bus laikomas „išdaviku“.

Bosnija gali atsidurti ant žlugimo ribos

Banja Lukos universiteto politologas Milosas Solaja interviu „The Economist“ prognozuoja, kad referendume dalyvaus nedaug serbų, bet „labai, labai tikėtina“, kad Dodikas vis tiek laimės. Tada, kaip jis perspėja, šalis gali atsidurti „visiško neapibrėžtumo“ laikotarpyje.

Galimas scenarijus, kad lapkričio prezidento rinkimuose – esant menkam serbų aktyvumui – laimės kandidatas, kurį palaikys bosniai ir kroatai, gyvenantys Serbų Respublikoje. Tuomet jį galėtų pripažinti Vakarai. Tačiau tokio rezultato dauguma Serbų Respublikos gyventojų nesutiktų priimti.

„Tada susidarys sąlygos surengti galutinį nepriklausomybės referendumą. Ir manau, kad tai kelias, kurio sustabdyti nebeįmanoma“, – perspėja Dodikas.

„Nuo to, kokią paramą – šalyje ir užsienyje – artimiausiomis savaitėmis pavyks jam gauti, priklausys, ar Dodikas tyliai atsitrauks, ar viską pastatys ant vienos kortos, rizikuodamas Bosnijos žlugimu ir visomis tokio žingsnio pasekmėmis“, – apibendrina „The Economist“.