Nabiullina. „Mes išeiname“ (Video)

Netikėtas Centrinio banko sprendimas sumažinti pagrindinę palūkanų normą tik 1 procentiniu punktu (p. p.) iki 17 % daugiausia paaiškinamas baime dėl nemalonių staigmenų dėl biudžeto. Analitikai svarstė, ar Centrinis bankas sumažins palūkanų normą iki 16 %, ar 17 %, tačiau Centrinis bankas net nesvarstė pirmojo varianto, sakė pirmininkė Elvira Nabiullina. Pasak jos, direktorių valdyba rinkosi tarp 17 % ir 18 % – esant dabartinei apie 4 % infliacijai.

„Argumentas dėl palūkanų normos išlaikymo buvo [dėl netikrumo], kokia galiausiai bus biudžeto politika“, – aiškino Elvira Nabiullina. Pasak jos, būtent biudžeto neapibrėžtumas neleido toliau mažinti palūkanų normos: „Mūsų sprendimas atspindi supratimą (remiantis šiandien turima informacija), kaip biudžetas bus suformuotas iki 2025 m. pabaigos, ir jo parametrus 2026–2027 m. Dalyvaujame su vyriausybe diskutuojant apie biudžeto politikos kryptis, tačiau galutinius sprendimus paskelbs vyriausybė“, – sakė E. Nabiullina.

Remiantis aštuonių mėnesių rezultatais, biudžeto deficitas siekė 4,2 trilijono rublių (43 mlrd. eurų), o tai viršija metinį planą. Remiantis septynių mėnesių rezultatais, deficitas buvo dar didesnis – 4,9 trilijono rublių (50 mlrd. eurų). Analitikai rugpjūčio mėnesio pertekliaus nelaiko rodikliu: šiuo metu išlaidos tradiciškai yra vidutinės, o dividendai gaunami iš valstybinių įmonių, pirmiausia „Sberbank“ (iš viso jie sudarė apie 0,5 trilijono rublių), aiškino ekonomistas Jegoras Susinas.

Remiantis Finansų ministerijos duomenimis, sausio–rugpjūčio mėnesių biudžeto išlaidos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 21 %, įskaitant vyriausybės pirkimus – 31 %. Ministerija šį augimą aiškina aktyviais išankstiniais mokėjimais už vyriausybės sutartis ir žada įvykdyti planą iki metų pabaigos, tačiau rinka tuo netiki. Norint tai pasiekti, per likusius keturis mėnesius išlaidos turi būti 16% mažesnės nei praėjusiais metais ir nominalios, tai yra, neatsižvelgiant į infliaciją, kaip apskaičiavo MMI analitikai. Jie tai pavadino neįmanomu dalyku.

Be to, finansų ministras Antonas Siluanovas jau perspėjo, kad šiais metais skolinimasis viršys planą, o Vladimiras Putinas pareiškė, kad esant tokiai mažai Rusijos skolai, „nėra ko nerimauti“ dėl deficito didinimo. Taigi klausimas ne tas, ar išlaidos ir deficitas augs, o kiek ir kaip bus užtaisyta biudžeto „skylė“.

„Mes remiamės tuo, kad metų biudžetas bus disinfliacinis, bet tai paaiškės, kai bus daromos biudžeto pataisos“, – centrinio banko požiūrį į problemą apibūdino E. Nabiullina. Ji priminė A. Siluanovo žodžius apie skolinimosi augimą, o kiek – paaiškės, kai bus priimtas biudžeto įstatymas. Tai turėtų įvykti iki rugsėjo 30 d. Kol kas vyriausybės išlaidų disinfliacinis poveikis „nepasireiškė“, teigė E. Nabiullina.

Centrinis bankas jau atkreipė dėmesį į šių metų biudžeto „intensyvų išlaidų vykdymą“, kuriame įžvelgė riziką, kad faktinės išlaidos iki metų pabaigos viršys planą. „Sausio–birželio mėnesiais išlaidos buvo įvykdytos 50,3 % metams nustatytos apimties, o vidutiniškai 2011–2024 m. įvykdymas sudarė 44,2 % metinio fakto“, – pažymėjo jis savo svarbiausiame dokumente „Pagrindinės vieningos pinigų ir kredito politikos kryptys“ trejiems metams.

Biudžetas ir palūkanų norma turi priešingą poveikį infliacijai. E. Nabiullina juos palygino su susisiekiančiais indais: didesnis deficitas reikalauja (esant visoms kitoms sąlygoms) mažesnio kredito indėlio į pinigų pasiūlos augimą, o tai verčia centrinį banką išlaikyti aukštesnę palūkanų normą. „Jei biudžeto deficitas bus didesnis nei mūsų bazinis scenarijus, mūsų galimybės sumažinti pagrindinę palūkanų normą bus ribotos“, – perspėjo E. Nabiullina.

Kartu ji pabrėžė, kad svarbiausia yra deficitas, o ne pačios išlaidos. Jei išlaidos bus padengtos mokesčiais, tai nieko Centriniam bankui nekeis. Vyriausybė jau svarsto naują mokesčių padidinimą, ypač PVM nuo 20% iki 22%. E. Nabiullina neaptarė konkrečių mokesčių, tačiau perspėjo: „Spalio mėnesio posėdyje daug kas priklausys nuo to, kokie biudžeto parametrai galiausiai bus pasiūlyti.“