„Ką aš padariau, man laikas atsistatydinti.“ Kažkas vyksta

„Gulagu.net“ įkūrėjas, žmogaus teisių aktyvistas, tyrėjas Vladimiras Osečkinas interviu „Filinui“ metu pasakojo apie tuos pačius įkaitų grobimo metodus Baltarusijoje ir Rusijoje.

„Nemanau, kad diktatorius A. Lukašenka šįryt atsikėlė ne ta koja ir pasakė: „Ką aš padariau, man laikas atsistatydinti ir paleisti visus, kuriuos suėmėme. Žinoma, ne. Jis netapo humanistu. Jis elgiasi veidmainiškai ir apdairiai, sutikdamas su V. Putinu. Jie supranta, kad D. Trumpui reikia tam tikrų žingsnių“, –  apie paskutinės politinių kalinių grupės paleidimą komentavo Vladimiras Osečkinas.

Kalbėjomės su juo apie panašius kankinimo metodus Baltarusijos ir Rusijos kalėjimuose, prekybą politiniais kaliniais ir bendradarbiavimą su Baltarusijos pataisos sistemos atstovais.

„Ir A. Lukašenka, ir V. Putinas veikia pagal tą pačią metodiką – kaip valstybiniai teroristai. Jie ima įkaitais nekaltus žmones – žurnalistus, žmogaus teisių aktyvistus, kovotojus su diktatūra, tuos, kurie norėjo demokratijos ir laisvės savo šaliai.

Ši praktika pirmą kartą buvo išbandyta Rusijoje. 2011–2012 m., prasidėjus plataus masto protestams, Rusijos specialiosios tarnybos pradėjo kurti metodus, kaip su jais kovoti. (Baltarusijoje panaši saugumo pajėgų ir specialiųjų tarnybų praktika prasidėjo gerokai prieš 2011 m., –  pastaba.)

O 2020 m. Baltarusijoje vyko protestai, ir keli FSB lėktuvai iš Maskvos skrido į Minską. Jie pristatė operatyvininkus, specialiųjų tarnybų pareigūnus, įrangą, atitinkamus dokumentus, USB atmintines ir daug daugiau, kad perduotų patirtį.

Manau, kad jei palygintume sprendimus dėl baudžiamųjų bylų, iškeltų prieš opozicijos veikėjus Baltarusijoje nuo 2020 m., su tekstais, kuriuos matėme Rusijoje nuo 2011 m., skirtumas tarp jų bus tik tas, kad vieni remiasi Baltarusijos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, o kiti – Rusijos Federacijos baudžiamuoju kodeksu.

Tie patys modeliai, tas pats stereotipinis teisingumas, tie patys žiaurūs metodai ir kankinimo konvejeriai.

Čia reikėtų pažymėti, kad Baltarusijoje buvo elgiamasi dar žiauriau. V. Putinui reikėjo pastūmėti A. Lukašenką taikyti šiuos žiaurius metodus, kad nutrauktų visus įmanomus jo kontaktus su Vakarų pasauliu.

Ir tik tada jis pradėjo ramiai jį naudoti kaip „kišeninį jaunesnįjį brolį“, taip pat ir karui prieš Ukrainą.

Kalbant apie pačius metodus, diktatoriai puikiai žino, kaip Vakarai elgiasi su žmogaus gyvybės, laisvės vertybe. Jie žino, kaip jiems svarbu pasiekti žmonių išlaisvinimą.

Štai kodėl sąžinės kaliniams sąmoningai bloginamos kalinimo sąlygas, įskaitant bendrą Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos specialiųjų tarnybų „veiklą“, skirtą nužudyti tuos, kurių jie negalėjo palaužti, užverbuoti kankinant.

Jie taip pat ima kontroliuoti visus, kuriuos tik gali. Pirmiausia jie bando drabstyti purvu, rasti skaudžių vietų. Štai vadovėlinis pavyzdys su R. Protasevičiumi, kuris buvo sugautas, apdorotas, o vėliau panaudotas kaip režimo marionetė.

Deja, mes ir toliau fiksuojame daugybę „keistų“ kalinių mirčių Baltarusijoje, kurios pateikiamos kaip savižudybės ir mirtys dėl medicininių priežasčių.

Šių mirčių yra daugiau nei viešai žinomų atvejų. Kai kurie šaltiniai jūsų šalyje prašo neatskleisti informacijos, bet mes glaudžiai su jais bendradarbiaujame.

Tūkstančiai ir tūkstančiai akivaizdžiai nekaltų žmonių ir toliau kalinami Baltarusijos kalėjimuose. Ir V. Putinui bei A. Lukašenkai svarbu pelnyti D. Trumpo palankumą, todėl jie yra pasirengę nusileisti ir paleisti dalį įkaitų.

Jie supranta, kad D. Trumpas turi galėti pasakyti: žiūrėk, ankstesni nieko nedarė, bet aš padariau. Baltarusijoje paleidžiami skirtingų šalių piliečiai – vėlgi, visos šios šalys padėkos D. Trumpui.

Šiuo atveju V. Putinas ir A. Lukašenka elgiasi kaip „Hamas“. Tai nežmoniška, amoralu ir nusikalstama.

Tai neturi nieko bendra su šnipų pėdsakais, kai specialiosios tarnybos sugauna užsienio šnipus ir vėliau jais apsikeičia.

A. Lukašenkos ir V.  politiniai kaliniai niekada nebuvo užsienio agentai ar šnipai. Jie – paprasti žmonės.

Tačiau mes puikiai žinome, kokie žiaurūs metodai naudojami Baltarusijos ir Rusijos tardymo izoliatoriuose, kankinimai, išžaginimai arba grasinimai išžaginimu, šantažas, kad žmonės pasirašytų bet kokius parodymus.

Kai kurie sutinka, kad jie yra „užsienio šnipai“, kai kurie kaltina save ir savo draugus pagal savo pareigas. Tai veikia gana efektyviai.“

„Jūsų projektas „Gulagu.net“ pakvietė Baltarusijos kalėjimų darbuotojus bendradarbiauti atskleidžiant politinių kalinių kankinimo ir žudymo faktus. Ar tikrai manote, kad kas nors sureaguos?“

„Aš tai žinau. Turime sėkmingai išbandytą kankinimo konvejerių demaskavimo modelį, kuris atsirado kartu su baltarusiu Sergejumi Saveljevu. Tada mums pavyko jį evakuoti iš Baltarusijos į Prancūziją, kur jis mums perdavė bylas su kankinimų archyvais, kurias sugebėjo įrašyti iš „Saratovo kankinimo kameros“ – 1-osios regioninės tuberkuliozės ligoninės – kompiuterių.

Puikiai suprantu, kad Baltarusijoje apskritai įkalinimo įstaigose ar susijusiose tarnybose tarnauja gana daug žmonių, kurie nesutinka su tuo, ką daro A. Lukašenka.

Tikrai žinau, kad yra žmonių, kurie turi informacijos, įvairių dokumentų, patvirtinančių nežmoniško elgesio su politiniais kaliniais ir jų kankinimo faktus, apskritai žmogaus teisių pažeidimus. Ten yra pakankamai žmonių, kurie žino, kaip išsaugoti, paslėpti ir išgauti informaciją, rinkti šią informaciją ateičiai, kad galėtų ją iškeisti į atleidimą nuo atsakomybės už šio režimo rėmimą.

Remdamiesi sėkminga Sergejaus Saveljevo patirtimi, kiekvienam – bet kuriam inspektoriui, operatyvininkui, kitiems kolonijų darbuotojams ar, galbūt, kaliniams, kurie kažkuriuo metu palūžo ir pradėjo dirbti administracijoje, bet tuo pačiu metu daug ko išmoko – siūlome „kelio žemėlapį“ su išvykimu iš Rusijos.

Kaltinimo įstaigų darbuotojai neturi problemų dėl kelionių per Rusijos Federaciją. Yra buvę atvejų, kai padėjome žmonėms išvykti per kelias šalis, kad tai paslėptų jų pėdsakus. Niekas jų neskelbia.

„Gulagu.net“ yra gerai žinoma žmogaus teisių organizacija, dirbanti jau daugiau nei 14 metų. Mes padėsime evakuotis į saugią vietą ir paremsime tuos, kurių pagalba bus galima demaskuoti bent dar vieną kankinimų konvejerį.“

„A. Lukašenka dieną prieš tai paleido 52 įkaitus. Tai labai mažai, atsižvelgiant į politinių kalinių skaičių šalyje. Taip galima ilgai derėtis.“

„Baltarusijos politinių kalinių paleidimas yra istorija, kuri neabejotinai yra teigiama naujiena.

Neįmanoma tuo nesidžiaugti ir neįmanoma to jokiu būdu kritikuoti. Tačiau tuo pačiu metu neturime pamiršti, kad tai labai ciniškas ir veidmainiškas žingsnis. Pirmiausia suimami tūkstančiai nekaltų žmonių, o paskui paleidžiami keli šimtai, pasiliekant teisę toliau smaugti, traiškyti ir tyčiotis – pasitelkiant kažkokias oficialias vidaus taisykles, temperatūrą, drabužius ir bet ką.

O V. Putinas bei A.  sistemingai spaus D. Trumpą, kad šis atsuktų šį sankcijų vožtuvą, nes abiejų ekonominė padėtis labai prasta.

Norint išsaugoti savo režimus „XXI amžiaus vieningo GULAGo“ teritorijoje, jiems, žinoma, svarbu sušvelninti sankcijas ir gauti pagalbą ekonomikos klausimais.

Juolab kad jie patys neturi ko prarasti. Jie nevykdo demokratinių reformų, nesutinka rengti sąžiningų rinkimų ir neleidžia opozicijai dalyvauti rinkimuose. Jie pasirengę kankinti tik keliais šimtais žmonių mažiau nei vakar. Kartoju, tai klasikinių teroristų, apie kuriuos sukurta daug filmų, logika. Kad gautų, tarkime, vandens, maisto ir telefoną, jie visada pasiruošę paleisti porą įkaitų.

Tačiau tai nepanašu į humanizmą ar norą paleisti visus. Pabrėžiu, kad jie gaudo ir kankina savo piliečius. Po paskutinio paleidimo buvo paleisti skirtingų šalių piliečiai, tačiau dauguma jų yra baltarusiai.

Ir Vakarai yra pasirengę padaryti tam tikrų nuolaidų, kad jie nustotų kankinti savo piliečius. Šis žiaurumas vienija abu diktatorius.“

„Ar jų galutinis tikslas – atsukti sankcijų vožtuvą?“

„Tikslas plataus masto sankcijų panaikinimas, tarptautinės izoliacijos pabaiga, atnaujinti kontaktai su Amerikos administracija ir Vašingtono pagalba dėl ​​sankcijų Europoje atšaukimo.“