Desperatiškas Rusijos žingsnis. „Maskva grįžta prie 1990-ųjų prekybos metodų“

„Reuters“ duomenimis, Rusijos įmonės naudoja mainus užsienio sandoriuose, kad apeitų Vakarų po invazijos į Ukrainą įvestas sankcijas. Agentūra nustatė, kad Kinija tokiu būdu gauna rusiškų kviečių.

Nors Maskva stiprina ekonominius ryšius su Kinija ir Indija, mainų sugrįžimas rodo, kiek karas sutrikdė pasaulinius prekybos ryšius didžiausioje pasaulyje prekių eksportuotojoje. Nuo 2014 m. ir Krymo aneksijos, o ypač po plataus masto agresijos prieš Ukrainą 2022 m., Rusijai buvo taikoma daugiau nei 25 000 įvairių sankcijų, apibendrina „Reuters“.

Kai kurie apribojimai, pavyzdžiui, bankų atjungimas nuo SWIFT sistemos ir Vašingtono įspėjimai dėl Kinijos finansų įstaigų, sukėlė baimę dėl vadinamųjų antrinių sankcijų. „Kinijos bankai bijo būti įtraukti į sankcijų sąrašus, todėl jie nepriima pinigų iš Rusijos“, – „Reuters“ sakė mokėjimų rinkos šaltinis.

Agentūra atkreipia dėmesį, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl Kremlius daugiausia dėmesio skiria mainams. Rusai neseniai mainė „kviečius į kiniškus automobilius, o linų sėmenis – į statybines medžiagas“. „Reuters“ nepavyko nustatyti mainų masto ar prekių vertės apskaičiavimo mechanizmo detalių.

Prieš metus Rusijos ekonomikos ministerija parengė 14 puslapių „Mainų sandorių užsienio prekyboje vadovą“, kuriame patarė įmonėms, kaip naudoti šį metodą, ir netgi pasiūlė sukurti specialią mainų mainų platformą.

„Reuters“ praneša, kad iki šiol tokių sandorių pavyzdžių buvo mažai. Tačiau dabar žinoma, kad rugpjūtį Kinijos bendrovė „Hainan Longpan Oilfield Technology“ išreiškė susidomėjimą plieno ir aliuminio lydinių mainais į laivų variklius. Bendrovė neatsakė į agentūros prašymą pateikti komentarą.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijoje buvo įprasta prekiauti barteriu ir dažnai tai sukeldavo ekonominį chaosą. Buvo mainoma viskas – nuo ​​energijos ir naftos iki miltų, cukraus ir batų, o tai palengvino sukčiavimą ir apsunkino tikrosios prekių vertės nustatymą.