„Į stagnaciją.“ Spaudimas Nabiulinai

Rusijos centrinis bankas paskelbė, kad pagrindinė (raktinė) palūkanų norma sumažinta nuo 18 % iki 17 %. Kaip praneša „Dialog.UA“, tai jau antras tokio pobūdžio sumažinimas per pastarąjį pusantro mėnesio.

Ar tai ženklas, kad ekonominė situacija šalyje pradeda gerėti, ar pokyčiai bus minimalūs?

Centrinio banko spaudos tarnyba pažymėjo, kad metinė infliacija šalyje vis dar viršija nustatytą 4 % tikslą, o paskolų išdavimo aktyvumas akivaizdžiai išaugo. Nepaisant to, infliacijos lūkesčiai išlieka aukšti.

Reguliuotojas tokį sprendimą aiškina būtinybe išlaikyti „subalansuotą augimą“, nors reali Rusijos ekonomikos būklė rodo ką kita.

„Sberbank“ vadovas Grefas: Rusijos ekonomika pateko į techninę stagnaciją

Anksčiau „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas pripažino, kad Rusijos ekonomika įžengė į techninės stagnacijos stadiją – BVP augimas ženkliai sulėtėjo. Pasak jo, viena pagrindinių šios krizės priežasčių buvo per aukšta bazinė palūkanų norma, kuri stabdė kreditavimą ir ribojo verslo plėtrą.

„Sberbank“ prognozavo žymiai didesnį švelninimą – iki 12–14 %, tačiau šie lūkesčiai nepasiteisino.

Primename, kad 2023 m. liepos mėnesį Rusijos centrinis bankas sumažino pagrindinę palūkanų normą nuo 20 % iki 18 %. Iki tol reguliuotojas nuosekliai griežtino pinigų politiką – nuo 2023 m. liepos palūkanų norma kilo nuo 7,5 % iki rekordinių 21 % 2023 metų rudenį. Šie pokyčiai ženkliai paveikė svarbius ekonomikos sektorius ir namų ūkius, didindami finansinę naštą.

Pasak „Bloomberg“ duomenų, Rusijos elito spaudimas Centriniam bankui ir jo vadovei Elvyrai Nabiulinai stiprėja – valdžiai nepasitenkinimą kelia jos politikos pasekmės: augančios skolinimosi kainos, mažėjantis vartotojų aktyvumas ir didėjantis smūgis biudžetui.