Jie tyliai įvedė 30 kartų didesnį nekilnojamojo turto mokestį! Sužinoję – pašiurpo

Vis daugiau Lenkijos miestų svarsto galimybę įvesti padidintą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Tai – garsaus Vyriausiojo administracinio teismo (NSA) 2024 m. spalio mėn. sprendimo pasekmė, sukėlusi rimtą ginčą tarp mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių. Kalbama apie net 30 kartų didesnį tarifą. Kas turės jį mokėti ir ar tai teisėta?

Kas yra nekilnojamojo turto mokestis ir kas privalo jį mokėti?

Nekilnojamojo turto mokestis – vienas pagrindinių vietinių mokesčių, kurį kasmet privalo mokėti savininkai, nuolatiniai valdytojai ar ilgalaikiai naudotojai:

• žemės sklypų (išskyrus žemės ūkio ir miškų paskirties),
• pastatų,
• butų bei patalpų su nuosavybės registracija.

Nuo ko priklauso nekilnojamojo turto mokestis?

Mokesčio dydis priklauso nuo žemės, patalpų ar pastato ploto bei savivaldybės nustatytų tarifų. Vis dėlto savivaldybės negali nustatyti bet kokių sumų – įstatyme apibrėžti maksimalūs tarifai. Savivaldybės taryba nusprendžia, kokie tarifai galios konkrečiais metais, o mokesčių mokėtojai gauna pranešimus su apskaičiuota suma. Tokiu būdu gyventojams nereikia patiems skaičiuoti įmokų.

Vietiniai mokesčiai ir infliacija

Lenkijoje vietinių mokesčių tarifai kasmet indeksuojami pagal infliacijos rodiklį, kurį skelbia Centrinė statistikos tarnyba (GUS). Pagal GUS duomenis, infliacija 2024 m. pirmąjį pusmetį siekė 2,7 proc. Tai reiškia, kad 2025 m. maksimalūs nekilnojamojo turto mokesčio tarifai padidėjo būtent tiek.

Maksimalūs nekilnojamojo turto mokesčio tarifai 2025 m.

2025 m. savivaldybės negali nustatyti didesnių nei šie:

• 1,38 zlotų už 1 m² – už žemę, naudojamą komercinei veiklai,
• 0,73 zlotų už 1 m² – už kitą žemę,
• 1,19 zlotų už 1 m² naudingojo ploto – už butus,
• 34 zlotų už 1 m² naudingojo ploto – už pastatus, naudojamus komercinei veiklai.

Statiniams mokestis skaičiuojamas ne pagal plotą, o procentine dalimi – 2 proc. jų vertės.

Kas atleidžiami nuo nekilnojamojo turto mokesčio?

Ne visada tenka mokėti šį mokestį. Jis netaikomas, pavyzdžiui, žemės ir pastatų naudojamų žemės ūkyje, miškininkystėje ar žuvininkystėje atvejais. Nuo mokesčio atleidžiami ir objektai, skirti šiltnamių ūkiams, bitynams, gyvulininkystei, taip pat saugomi architektūros paminklai.

Mokestis taip pat neskaičiuojamas už nenaudojamus žemės plotus, ekologines teritorijas, žemę, priklausančią žemės ūkio bendrovių nariams, bei sodų bendrijų statinius (altanas, ūkinius pastatėlius). Visgi verta pasitikrinti savo savivaldybės sprendimus, nes jie gali numatyti papildomas lengvatas.

Kaip sumokėti nekilnojamojo turto mokestį?

Mokestis gali būti sumokėtas:

• savivaldybės kasoje,
• pavedimu į savivaldybės sąskaitą,
• per inkasatorių, kurį paskyrė savivaldybė.

Jį galima sumokėti iš karto arba keturiomis dalimis – iki kovo 15 d., gegužės 15 d., rugsėjo 15 d. ir lapkričio 15 d.

Katovicai įveda 30 kartų didesnį nekilnojamojo turto mokestį statytojams

Katovicai tapo pirmuoju Lenkijos miestu, nusprendusiu taikyti ženkliai didesnį tarifą statytojams, turintiems neparduotus butus.

Pasak savivaldybės atstovų, tokie butai neatlieka gyvenamosios funkcijos, o yra verslo veiklos dalis – naudojami kaip parodomieji arba laikomi kaip parduodamas turtas. Todėl jie turėtų būti apmokestinti pagal verslo subjektams taikomas taisykles.

Skirtumas milžiniškas:

• gyvenamųjų patalpų tarifas – 1,19 zlotų už m²,
• komercinės veiklos tarifai – 34 zlotų už m².

Tai beveik 30 kartų padidėjimas. Pavyzdžiui, 60 m² buto mokestis iš maždaug 70 zlotų per metus padidėja iki net 2040 zlotų. Didelėse investicijose, kuriose likę daug neparduotų butų, papildoma našta gali siekti šimtus tūkstančių zlotų per metus.

Katovicų mokesčių inspekcija remiasi 2024 m. spalio mėn. septynių NSA teisėjų nutartimi, kuri patikslino gyvenamojo turto apmokestinimo taisykles. Statytojams jau išsiųsti pranešimai dėl didesnio mokesčio sumokėjimo.

Poznanė svarsto didesnius tarifus už neparduotus butus

Tema susidomėjo ir Poznanė. Kaip „Głos Wielkopolski“ sakė Poznanės mokesčių ir rinkliavų skyriaus vadovė Pola Insiak:

„Miestas nuolat stebi situaciją ir vertina atvejus, ar butai iš tikrųjų atlieka gyvenamąją funkciją, ar lieka nepanaudoti. Tai gali lemti kitokį jų apmokestinimą.“

Ji pridūrė, kad prioritetas – užtikrinti skaidrumą, vienodą mokesčių mokėtojų traktavimą ir atsakingą viešųjų lėšų naudojimą.

Statytojų kritika: grėsmė būsto rinkai

Statytojų bendruomenė griežtai nepritaria tokiam požiūriui.

„Daugumos statytojų verslo modelis grindžiamas greitu butų įvedimu į rinką ir jų pardavimu. Neparduoti butai reiškia įšaldytą kapitalą, papildomas išlaikymo išlaidas ir mažesnį pelningumą“, – pabrėžia Bartosz Guss, Lenkijos statybos bendrovių asociacijos generalinis direktorius.

Jis atkreipia dėmesį, kad NSA nutartis daugiausia buvo susijusi su butais, kuriuos perka investiciniai fondai arba kurie nuomojami trumpalaikei nuomai. Statytojai, anot jo, sąmoningai nepardavimų nevengia, todėl masinis 30 kartų didesnio tarifo taikymas neturi teisinio pagrindo.

„Tokia drastiška mokesčio padidėjimo priemonė gali apriboti naujas investicijas ir sumažinti būstų prieinamumą lenkams“, – perspėja Guss.