Net iki 100 % pelno. „Šių bendrovių akcijos yra labai paklausios“

Taip pat svarbu nepamiršti, kad tauriųjų metalų rinkos iš esmės yra asimetriškos. Tokiais laikais kaip dabar, kai pasaulinė geopolitinė ir ekonominė padėtis yra įtempta, aukso kaina kyla neproporcingai greitai. Kita vertus, laikotarpiais, kai nėra pasaulinės krizės požymių, „geltonojo metalo“ kaina nuosaikiai krenta. Tai leidžia investuotojams naudoti opcionų strategijas, kad gautų pelno ne tik iš tauriojo metalo, bet ir iš išvestinių finansinių priemonių.

„Morgan Stanley“ prognozuoja, kad iki 2025 m. pabaigos uncijos aukso kaina gali pasiekti 3 800 USD. ANZ grupės ekonomistai taip pat prognozuoja 3 800 USD 2025 m., o „Goldman Sachs“ neatmetė 5 000 USD kainos galimybės kitais metais. Kai kurie ekspertai pateikė scenarijus, pagal kuriuos aukso kaina viršytų 6 000 USD už unciją, tačiau tikėtina, kad tai įvyks maždaug 2030 m., jei infliacija ir ciklinės finansų krizės išliks.

Bulių rinka neramiais laikais

2014 m. GDM indeksas buvo išskirtinai aukštas, o aukso ir kasybos įmonių akcijų paklausa buvo didelė dėl Europos skolų krizės ir pirmojo JAV kredito reitingo sumažinimo. Šiandien bulių rinkos priežastys yra kitos.

Svarbiausios iš jų: silpnėjantis doleris, nuolatinė infliacija, didžiulis metalo paklausos padidėjimas centriniuose bankuose ir biržoje prekiaujamuose fonduose (ETF) bei įtempta geopolitinė situacija (Artimieji Rytai, Rusijos ir Ukrainos karas, JAV ir Kinijos santykiai). JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos veiksmai, tokie kaip Federalinio rezervo nepriklausomybės kenkimas ir prekybos karų su praktiškai visu pasauliu inicijavimas, taip pat prisideda prie aukso kainų kilimo.

Daugelis ekonomistų teigia, kad aukso kasybos bendrovių augimo potencialas dar nėra išsemtas. Tačiau kai kurie investuotojai yra labai atsargūs. Jie mano, kad aukso kasybos bendrovių akcijos, nepaisant didelės grąžos potencialo, yra kupinos verslo ir rinkos rizikos.

Kaip rodo istorija, pastaraisiais metais, ciklinio augimo laikotarpiais, kasybos bendrovės nenorėjo grąžinti didesnės pelno dalies akcininkams ir mieliau investavo į rizikingus projektus. Todėl asmenys ir institucijos, perkantys auksą, dažnai šį pirkinį laiko „saugia prieglauda“, kad apsisaugotų nuo akcijų rinkos rizikos.