Lenkai bėga iš Vokietijos. „Pavojaus signalas“

Mažesnės pragyvenimo išlaidos ir galimybė turėti nuosavą būstą: Lenkijos darbuotojai grįžta į tėvynę. Ekspertas teigia, kad tai turėtų kelti rūpesčių vyriausybei.

Pirmą kartą per tris dešimtmečius daugiau Lenkijos darbuotojų grįžta į savo šalį, nei atvyksta iš Lenkijos į Vokietiją. 2015 m. Lenkijos imigrantų Vokietijoje skaičius dar augo – 63 tūkst. žmonių. Pernai pirmą kartą buvo užfiksuotas daugiau nei 10 tūkst. deficitinis rodiklis. Ar tai įspėjimas Vokietijos ekonomikai? Juk beveik pusė milijono šalyje dirbančių žmonių turi Lenkijos pilietybę.

Lenkijos darbuotojai emigruoja: pirmiausia tai gali jausti slaugos, statybos ir logistikos sektoriai

Lenkijos minimalus atlyginimas pilnu etatu šiuo metu siekia 1100 eurų – tai gerokai mažiau nei 2261 euras Vokietijoje, tačiau per metus jis išaugo 10 procentų. Tai drąsinanti žinia daugeliui, kurie anksčiau mažai pasitikėjo Lenkijos darbo rinka. Europos Sąjungos statistikos tarnyba pažymi, kad 2024 m. pragyvenimo išlaidos Lenkijoje buvo beveik 27 proc. mažesnės nei ES vidurkis. Pridedamos ir geresnės galimybės turėti nuosavą būstą bei prieinamą gyvenamąją erdvę: beveik 90 proc. Lenkijos gyventojų gyvena nuosavuose namuose.

Kol kas ekonominių pasekmių dar nematyti, teigia Vokietijos–Lenkijos prekybos rūmai (AHK), atsakydami į „Westfälischer Anzeiger“ klausimą. Tačiau: „Ypač sektoriams, tokiems kaip slauga, statyba ar kitos sritys, kur lenkų darbuotojai tradiciškai užima svarbią vietą sprendžiant darbo jėgos trūkumą, tai gali turėti pastebimų ekonominių pasekmių.“

Rūpestis logistika ir ekspedicija: personalo trūkumas jau dabar problema

Frankas Husteris, Vokietijos ekspedicijos ir logistikos asociacijos DSLV generalinis direktorius, situaciją vertina kritiškai: „Pagal naujausią IAB tyrimą, beveik ketvirtadalis imigrantų, dirbančių Vokietijoje prekybos, transporto ir sandėliavimo srityse – dauguma jų specialistai logistikos sektoriuje – svarsto apie emigraciją. Tai pavojaus signalas.“

Jau dabar jaučiamas personalo trūkumas.

„Skirtingų vertinimų duomenimis, šiuo metu trūksta 40–70 tūkst. profesionalių vairuotojų. Šios spragos nepavyks užpildyti vien tik Vokietijos jaunais specialistais“, – sako Husteris.

Emigracijos didėjimo priežastimis jis laiko mokesčių ir įmokų naštą bei biurokratiją. „Tuo pačiu metu gyvenimo lygis tokiose šalyse kaip Lenkija kyla – nenuostabu, kad daug darbuotojų renkasi savo tėvynę arba kitas patrauklias rinkas.“

Kvietimas kancleriui Merzui ir vyriausybei: Lenkija kaip teigiamas pavyzdys

Husterio siūlomas sprendimas: „Pirma, reikia struktūrinių reformų, kad darbas Vokietijoje iš tikrųjų būtų patrauklus jau atvykusiems specialistams. Lenkija 1990-aisiais ekonomikos reformomis sukūrė dinamiką, kuri veikia iki šiol. Vokietija gali iš to pasimokyti.“ Be to, imigracijos politika turi būti pragmatiškesnė. „Tai reiškia tikrą atvirumą kvalifikuotai ir dalinai kvalifikuotai darbo jėgai iš trečiųjų šalių: mažiau biurokratinių kliūčių integracijai, greitesni vizų procesai, paprastesnis užsienio vairuotojo pažymėjimų pripažinimas.“