Ar Vokietija „skyla pusiau“? Rytų ir Vakarų priešprieša vis dar nepalieka ramybėje

Daugiau nei 60 procentų vokiečių mano, kad vyrauja susiskaldymas. Daugelis rytų Vokietijos gyventojų jaučiasi prastesni už savo tautiečius vakaruose. Tuo tarpu, susidūręs su iššūkiais, kancleris Friedrichas Merzas paskelbia apie novatorišką politinį posūkį, atkreipdamas dėmesį į išorines grėsmes ir siūlydamas socialinius mažinimus bei perginklavimą.

Vokietija spalio 3 dieną švenčia 35-ąsias savo suvienijimo metines. Tikimasi, kad svarbus politinis posūkis, „Epochenbruch“, bus dar vienas žingsnis toliau nei Merzo pirmtako Olafo Scholzo paskelbta „Zeitenwende“ politika.

Terminas „Zeitenwende“ į Vokietijos ir pasaulio viešąsias diskusijas pateko po Scholzo kalbos Bundestage 2022 m. vasario pabaigoje, iškart po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

Socialdemokratas Rusijos agresiją pažymėjo kaip „istorinį lūžio tašką“, pažadėjo skirti 100 milijardų eurų Bundesvero modernizavimui ir padidinti šalies gynybos išlaidas iki 2 procentų BVP – žingsniui, kuriam jo SPD partija priešinosi daugelį metų.

„Turime pereiti nuo miegančios viduriniosios valdžios prie pirmaujančios viduriniosios valdžios“, – sausio mėnesį savo pagrindinėje kalboje prieš parlamento rinkimus, po kurių gegužę pradėjo eiti kanclerio pareigas, sakė Merzas.

Piešdamas niūrų pasaulio vaizdą ir neaiškią ateitį, jis kalbėjo apie būtinybę atkurti santykius su Paryžiumi ir Varšuva. Šis trikampis turėjo užtikrinti, kad Europa „nebepasikliauti kitais sprendžiant savo problemas“.

Šis netikrumo jausmas yra Vokietijoje vykstančių diskusijų dėl galimo privalomosios karinės tarnybos grąžinimo centre, taip pat ir Merzo pareiškimų, kad gerovės valstybė turėtų būti „reformuota“, siekiant rasti santaupų ir jas skirti, be kita ko, kovai su hibridinėmis grėsmėmis.

Šalis pradeda mažinti socialines išlaidas, skirtas perginklavimui. Pagal vyriausybės įsipareigojimus, Vokietija iki 2029 m. gynybai skirs 3,5 % savo BVP.

Aprašydamas „Epochenbruch“, dienraštis „Die Welt“ teigė, kad „Merzas siūlo ne tik atsaką į Rusijos agresiją, bet ir iš naujo apibrėžti Vokietijos vaidmenį pasaulyje“. Šis naujas apibrėžimas nebėra susijęs su santykių su Maskva grįžimu „pokyčių per prekybą“ dvasia – idėja, kad plati prekyba su Rusija paskatins politinius pokyčius toje šalyje.

Merzas pareiškia, kad Ukraina privalo „laimėti karą“ ir turėti galimybę laisvai rinktis sąjungininkus, o Rusijos vadovą Vladimirą Putiną pavadino karo nusikaltėliu.

Kita vertus, Berlynas  atsisakė paimti įšaldytą Rusijos valstybės turtą ir nepatvirtino, kad perduos Ukrainai „Taurus“ raketas. Be to, Vokietija vis dar atsargiai vertina idėją numušti Rusijos lėktuvus, jei jie akivaizdžiai pažeis NATO oro erdvę.

Spalio 3 dieną sukanka 35 metai nuo Vokietijos suvienijimo, tačiau visuomenės susiskaldymas daugelyje sričių – nuo ​​ekonomikos iki psichologijos – vis dar akivaizdus. Kuo daugiau laiko praeina nuo suvienijimo, tuo labiau skepticizmas dėl jo poveikio auga, teigė politologas profesorius Klausas Schroederis.

Nuolatinius skirtumus, be kita ko, rodo „Forsa“ instituto Federalinio susitaikymo su Vokietijos socialistų vienybės partijos (SED) užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Apklausa rodo, kad  tik 35 procentai vokiečių šiuo metu mano, jog dvi šalies pusės iš tikrųjų susiliejo į vieną.

Prieš šešerius metus šis skaičius buvo 51 procentas. Be to, 61 procentas vokiečių mano, kad vyrauja skaldantys veiksniai, o net 75 procentai šalies rytų gyventojų pritaria šiai nuomonei.

Politologas mano, kad didžiausi skirtumai matomi mentalitete – daugelis rytiečių vis dar laiko save antrarūšiais piliečiais, kurių Vakarai iki galo nepriima ir kurie apskritai turi mažiau turto nei vakariečiai.

Remiantis nauja visuomeninio transliuotojo ZDF „Politbarometer“ apklausa, 9 iš 10 respondentų Vokietijos susijungimą laiko „iš esmės teisingu“. Tuo pačiu metu 47 proc. vakarinės šalies dalies ir 57 proc. rytinės šalies dalies gyventojų mano, kad po 35 metų daugelis problemų lieka neišspręstos.