„Sukilimas Kremliuje. Nabiullina meta iššūkį Putinui“

Nabiullina sukilo prieš Putino nacionalizaciją.

Privačių įmonių nacionalizavimo banga, paveikusi 50 milijardų dolerių turtą ir tapusi didžiausiu turto perskirstymu Rusijoje nuo 1990-ųjų, sukėlė klausimų Centriniam bankui.

Centrinis bankas padarė išvadą, kad nemažai sandorių, susijusių su valstybės vykdomu įmonių konfiskavimu, pažeidė mažumos akcininkų teises, praneša „Reuters“, remdamasi su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais. Agentūros šaltinių teigimu, kai kurie Centrinio banko ir Finansų ministerijos pareigūnai abejoja nacionalizavimo praktika, kurią jie laiko grįžimu prie sovietinio stiliaus komandinės ekonomikos.

Pasak trijų „Reuters“ šaltinių, Centrinis bankas pradėjo administracinę bylą prieš „Rosimuščestvo“ – federalinę agentūrą, pavaldžią vyriausybei, kuri valdo Rusijos valstybės turtą. Priežastis – „Južuralzoloto“ (JGK) nacionalizavimas: valstybė perėmė 67,8 proc. milijardieriaus Konstantino Strukovo akcijų, tačiau nepateikė privalomo išpirkimo pasiūlymo iš mažumos akcininkų.

Rusijos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad nauji akcijų savininkai, turintys daugiau nei 30 % akcijų, per 35 dienas nuo savininko pasikeitimo pateiktų išpirkimo pasiūlymą. Centrinis bankas reikalauja, kad valstybė laikytųsi šio įstatymo ir pasiūlytų išpirkimą akcininkams, įskaitant tuos, kurie įsigijo „Južuralzoloto“ akcijų 2023 m. IPO metu. „Valstybės veiksmai JGK byloje kenkia paskutiniams privačios nuosavybės teisių likučiams Rusijoje“, – „Reuters“ sakė su diskusijomis susipažinęs šaltinis.

Valstybė faktiškai nuvertino privačių investuotojų, kurie akcijas įsigijo atviroje rinkoje ir neturi jokio ryšio nei su teismo byla, nei su buvusiu bendrovės savininku Strukovu, akcijas, aiškino jis.

JGK 2023 m. surengė vieną didžiausių IPO Rusijoje, pozicionuodama save kaip „saugų prieglobstį“ užsienio kapitalo nutekėjimo metu. Šiuo metu laisvai apyvartoje yra apie 10 % bendrovės akcijų.

„Kaip mes dabar galime įtikinti ką nors pirkti akcijas?“ – skundžiasi „Reuters“ šaltinis, artimas Centriniam bankui. „Ilgalaikė žala ekonomikai dėl tokių veiksmų gerokai viršija bet kokių milijardų, kuriuos jie konfiskuos, naudą.“ Pasak „Reuters“, Maskvos birža pateikė skundą Centriniam bankui, po kurio reguliavimo institucija savo ruožtu apkaltino Federalinę turto valdymo agentūrą („Rosimuščestvo“) įstatymų pažeidimu.

Teisininkai nesutaria dėl biržos ir Centrinio banko teiginių pagrįstumo. Karimas Faizrachmanovas, „Forward Legal“ partneris, mano, kad valstybė privalo pateikti privalomą pasiūlymą mažumos akcininkams.

„Įstatyme numatytas privalomo pasiūlymo taisyklės išimčių sąrašas. Ir, griežtai kalbant, akcijų įsigijimas dėl jų konfiskavimo dėl korupcijos priežasčių nėra išimtis.“ Todėl, nebent būtų kokių nors specialių išimčių, taikomų būtent „Južuralzoloto“, – aiškina jis.

Advokatė Margarita Šulgina iš „Delcredere“ advokatų kolegijos mano, kad valstybė neturėtų teikti privalomo pasiūlymo mažuminiams akcininkams, nes ji nesinaudoja akcijų paketu rinkos sandorio rėmuose ir nebus galutinė pirkėja.

„Remdamiesi dabartine praktika ir įstatymais, manome, kad privalomas pasiūlymas įsigyti akcijų mažumos akcininkams bus pateiktas po to, kai „Rosimuščestvo“ parduos akcijų paketą naujam pirkėjui. „Būtent naujasis akcininkas pateiks privalomą pasiūlymą pirkti turtą“, – aiškino Šulgina.

Tačiau Šulgina neatmetė galimybės, kad kai kurie smulkieji akcininkai nesutiks su tokiu požiūriu ir pateiks ieškinius prieš „Rosimuščestvo“.

Pasak vieno iš „Reuters“ šaltinių, valstybė savo biudžete neturi lėšų išpirkimui, o ilgos vertinimo ir patikrinimo procedūros trukdo privatizuoti areštuotą turtą.

Vienas iš sprendimų galėtų būti greitas turto pardavimas, o išpirkimo prievolė būtų perduota naujiesiems savininkams. Šaltiniai pridūrė, kad naujasis Vladimiro Putino dekretas dėl pagreitinto turto pardavimo galėtų tai palengvinti.