Sankcijos jų nesustabdė. Turtingi rusai vėl masiškai „okupuoja“ ES

2025 m. turtingiausi rusai įsigijo daugiausiai užsienio nekilnojamojo turto Europos Sąjungos šalyse. Sankcijas ir technines kliūtis jie apeina, pasitelkdami, be kita ko, kriptovaliutas.

Rusai investuoja ES: pelnas – ne pagrindinis tikslas

Nekilnojamojo turto prekyba užsiimančios įmonės „Intermark Global“ ataskaita rodo, kad pirmą kartą nuo 2022 m. ES namai ir butai sulaukė didžiausio turtingų rusų susidomėjimo. Europai teko 41 proc. užsienio nekilnojamojo turto investicijų, kurias jie atliko nuo šių metų sausio iki rugsėjo. Tai žymus augimas, palyginti su 2024 m., kai šis rodiklis siekė 30 proc.

Dažniausiai rusai perka nekilnojamąjį turtą Kipre (6 proc. visų sandorių), taip pat Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Slovėnijoje.

„Intermark Global“ valdančioji partnerė Irina Moszewa rašo, kad rusų pirkėjai labiau domisi ne investiciniu objekto patrauklumu, o galimybe gauti ES rezidento statusą be papildomų reikalavimų.

„Tokie sandoriai suteikia teisę gyventi ES, užtikrina didesnę laisvę keliauti ir tvarkyti finansus“, – aiškina ji.

Pirkimas – ne problema. Taip rusai apeina sankcijas

Rusijos nekilnojamojo turto brokeriai „The Moscow Times“ teigė, kad nepaisant sankcijų, nekilnojamojo turto įsigijimas Europoje nėra didelė problema.

„Nekilnojamojo turto pardavėjai ES šalyse, palankiose Rusijai, jau sandoriams, kurių vertė siekia 250–300 tūkst. eurų, patys siūlo patogias mokėjimo formas, įskaitant kriptovaliutas“, – atskleidė vienas brokerių.

Kitas pabrėžė, kad svarbiausia – paslėpti tiesioginį pinigų ryšį su Rusija.

„Tai nėra didelė problema: visi rusai, galintys išleisti šimtus tūkstančių eurų nekilnojamajam turtui, turi užsienio ryšių, leidžiančių paslėpti Rusijos kilmės finansavimą ir sumokėti agentams“, – pažymėjo jis.

Europa aplenkė Pietryčių Aziją

Praėjusiais metais rusai dažniausiai pirko užsienio nekilnojamąjį turtą Pietryčių Azijos šalyse, daugiausia Tailande ir Indonezijoje (Balyje). 2025 m. šių sandorių dalis nukrito į antrą vietą – 32 proc. Toliau rikiuojasi Artimieji Rytai (17 proc.; daugiausia Jungtiniai Arabų Emyratai ir Omanas) ir Turkija (6 proc.).

Moszewa ataskaitoje pažymi, kad rusų susidomėjimas užsienio nekilnojamuoju turtu sumažėjo iki prieškarinio lygio po 2022–2024 m. bumų.

„Pirkėjai tapo labiau išrankūs, koncentruodamiesi į geresnes vietas ir brangesnius projektus“, – apibendrino ji.